Šv. Jonas Paulius II: Dievo gailestingumo šviesa apšvies žmonijos kelią
Atvelykio sekmadienio Mišias prieš 25 metus Jonas Paulius II aukojo Romos Šventosios Dvasios bažnyčioje, kurioje dar prieš metus (1994 metais) jo vikaras buvo įsteigęs diecezinę Dievo gailestingumo šventovę. Ta proga Jonas Paulius II pašventino Šventosios Dvasios bažnyčios Gailestingojo Jėzaus paveikslą.
Popiežius sakė, kad Dievo gailestingumo žinios esmė yra tiesa, kad gėris nugali blogį, kad gyvenimas galingesnis už mirtį ir Dievo meilė galingesnė už nuodėmę. Faustinos Kowalskos mistinė patirtis leidžia geriau suprasti šią tiesą. Ji tapo regima Kristaus Velykų slėpinyje. Čia Dievas apsireiškia kaip tas, kas yra: švelnios širdies Tėvas, kuris nepasiduoda savo vaikų nedėkingumui ir visuomet yra pasirengęs atleisti.
Velykos nugali žmogaus baimę, nes duoda vienintelį tikrą atsakymą į vieną iš didžiausių žmogaus problemų – mirtį. Bažnyčia skelbia Jėzaus prisikėlimą trokšdama perduoti žmonijai tikėjimą į prisikėlimą ir į amžinąjį gyvenimą.
Jonas Paulius II Šventosios Dvasios bažnyčioje atkreipė dėmesį į dar vieną reikšmingą Dievo gailestingumo aspektą, apie kurį primena šalia šios Romos bažnyčios nuo seniausių laikų veikianti ligoninė. Reikšminga tai, kad šioje bažnyčioje nuolat meldžiamasi ir rūpinamasi žmonių tiek kūno, tiek dvasios sveikata, sakė Jonas Pauilius II ir tęsė:
„Visiems medikams, slaugams, seselėms ir kitiems ligoninėje tarnaujantiesiems noriu pasakyti: pasitikėkite Viešpačiu! Būkite Dievo gailestingumo apaštalais, pagal sesės Faustinos Kowalskos kvietimą ir pavyzdį rūpinkitės visais kenčiančiais kūnu ir ypač dvasia. Visiems leiskite patirti guodžiančią ir džiaugsmą žadinančią Viešpaties gailestingąją meilę.“
2000 metais šv. Jonas Paulius II kanonizavo Dievo gailestingumo apaštalę Faustiną Kowalską, įsteigė Dievo gailestingumo sekmadienį visoje Bažnyčioje ir visiems apeigų dalyviams palinkėjo išgyventi tai, ką šv. Faustinai Kowalskai regėjime apreiškė Dievo Motina: „Aš esu ne tik Dangaus karalienė, bet kartu Gailestingumo Motina ir tavo Motina“.
Nauja šventoji Faustina Kowalska ištaria mūsų laikams guodžiančius ir drąsinančius žodžius, nes ji yra Dievo gailestingumo pasiuntinė. Dievo ištikimybė ir šiandien mus nuolat lydi, pasakė 2000 metais Jonas Paulius II, kartu prisiminęs, kad Dievo apvaizda ypač susiejo Faustinos Kowalskos gyvenimą su keturiais miestais: Varšuva, Polocku, Vilniumi ir Krokuva. Šv. Jonas Paulius II pridūrė, kad šventoji Faustina Kowalska yra šių miestų dangiškoji globėja ir pavedė šių miestų gyventojams ypatingai rūpintis Dievo Gailestingumo apaštalavimu.
Prie žmogaus vargo pasilenkiančio Dievo gailestingosios meilės žinia tebūna kiekvienam neišsemiamas vilties šaltinis ir kvietimas veiksmingai paliudyti meilę broliams.
Popiežius Jonas Paulius II Faustinos Kowalskos kanonizavimo Mišiose, be kita ko, dalijosi samprotavimais apie žmonijos ateitį žemėje. Mums neskirta to žinoti, sakė popiežius, tačiau yra aišku, kad šalia pažangos netrūks skaudžių išgyvenimų. Tačiau Dievo gailestingumo šviesa, kurią Viešpats tarsi norėjo sugrąžinti pasauliui per šv. Faustinos Kowalskos charizmą, apšvies žmonijos kelią į trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį. Trokštu jos kanonizavimo aktu perduoti Dievo gailestingumo žinią naujajam tūktantmečiui, kad visi žmonės mokytųsi vis geriau pažinti tikrąjį Dievo ir brolių veidą.
Žvelgdami į Dievą ir suderindami savo širdies plakimą su jo tėviškąja širdimi tampame galinčiais žvelgti į brolius naujomis akimis, su malonės, dalijimosi, dosnumo ir atleidimo nusistatymu. Visa tai yra gailestingumas.
Dievo Motinos Gailestingumo seserų kongregacijos vienuolė ses. Faustina Kowalska 1933–1936 m. gyveno Vilniuje, čia patyrė mistinių regėjimų, pagal kuriuos, jai pačiai prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirowskis nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, čia ji užrašė ir Jėzaus per regėjimus padiktuotą, visame pasaulyje iš Vilniaus paplitusį Dievo Gailestingumo vainikėlį. 1938 m. spalio 5 dieną, eidama 33 metus, Faustina Kowalska mirė Lagievnikuose, prie Krokuvos, 1993 balandžio 18 d., buvęs Krokuvos vyskupas, popiežius šv. Jonas Paulius II ją paskelbė palaimintąja, o 2000 balandžio 30 d. – šventąja. (SAK / Vatican News)
