„Laudato si’“ metai. Bioįvairovės tema
Rūstus perspėjimas
Galima apžvelgti platesnį „Laudato si’“ metų kontekstą. Šiuo metu tęsiasi Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbti Gamtos ir bioįvairovės metai. 2019 gegužės 4-ąją Paryžiuje buvo patvirtinta Tarpvyriausybinės mokslinės-politinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų platformos (IPBES) ataskaita. Šiai Platformai priklauso virš 100 valstybių, tarp jų ir Lietuva. Šią ataskaitą trejus metus rengė šimtai mokslininkų. Ataskaitos išvados yra rūsčios ir dramatiškos: per praėjusius dešimtmečius jau išnyko tūkstančiai augmenijos ir gyvūnijos rūšių, gyvenusių žemėje, ore ir vandenyje, o ateinančiais dešimtmečiais išnykimo pavojus gresia milijonui rūšių. Dažnai viešąją nuomonę sujaudina vieno žinduolio arba paukščio išnykimo rizika, tačiau tūkstančiai, galima sakyti, neregimų grybų, vabzdžių, dumblių, kirminų, mikroorganizmų rūšių atlieka svarbų, dažnai nepakeičiamą vaidmenį ekosistemose. Rūšių nykimas, naujų atsiradimas yra natūralaus ciklo dalis. Tačiau dabartiniai rūšių nykimo kiekiai ir greičiai, šimtus ar net tūkstančius kartų didesni už tuos, kurie užfiksuoti per keletą milijonų metų, yra lemiamas žmonijos veiklos, kuri dažnai nepagarbi, beatodairiška, nieko nepaisanti.
Pasak ataskaitos, žmonija pakeitė 75 procentus bendro žemės paviršiaus bei daro įtaką apie 66 procentams vandenynų ploto. Ten, kur kadaise gyvavo sudėtingos ekosistemos, sudarytos iš daugybės gyvybės formų, šiandien plyti laukai, užsėti vienos kultūros augalais, kur kadaise plytėjo milijonai hektarų tropinio miško, šiandien ganomi vienos rūšies galvijai. Dirbamiems laukams ir ganomiems gyvūnams skiriama daugiau nei pusė gėlo vandens resursų. Jau vien dėl to daugybė rūšių neteko savo natūralios aplinkos ir išnyko arba greitai išnyks, o kur dar autostrados, tvoros, vandens užtvankos. Prie to reikia pridėti žmogaus veiklos lemiamą taršą, klimato kaitą, invazinių rūšių sklaidą ir tiesioginį rūšies sunaikinimą: dėl manymo, kad kuri nors gyvūno dalis turi stebuklingų savybių, arba dėl tokio išnaudojimo, jog rūšies populiacija nespėja atsistatyti. Pasak ataskaitos, trečdalis žvejybinės veiklos nepaiso žuvų populiacijos atsinaujinimo ciklo, du trečdaliai priartėjo prie maksimalios išteklių išnaudojimo ribos.
Gyvasis pasaulis nėra vien ištekliai
Kaip bioįvairovės nykimo problema vertinama „Laudato si’“? „Įvairių rūšių neužtenka laikyti vien galimais naudingais ištekliais užmirštant jų pačių vertę. Kiekvienais metais išnyksta tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių ir jomus nebegalėsime džiaugtis, mūsų vaikai jų nepamatys, nes jos pražūsta amžinai. Didžiuma išnyksta dėl žmogaus veiklos. Dėl mūsų tūkstančiai rūšių nebešlovins Dievo savo egzistencija ir neperteiks mums savo žinios. Neturime tokios teisės“, – rašo popiežius Pranciškus ir vėliau priduria, jog negalime nepakartojamo ir nesugrąžinamo gamtos grožio pakeisti kitu, mūsų sukurtuoju, savo sukurtais daiktais. Iš kitos pusės, dažniausiai dėl greitos ekonominės naudos, kurią gaus tik nedaugelis, aukojamos ekosistemos tuo pat metu reiškia daug didesnės naudos praradimą visai dabartinei ir ateities žmonijai. „Girių ir miškų praradimas sykiu reiškia ir netektį rūšių, ateityje galėjusių būti itin svarbiais ne vien mitybos, bet ir ligų gydymo bei įvairių paslaugų ištekliais. Įvairių rūšių turimi genai gali būti nepaprastai svarbūs ateityje atsiliepiant į kokius nors žmogiškuosius poreikius ar sprendžiant skirtingas aplinkos problemas“, – rašoma „Laudato si’“. Kokios nors rūšies pražūtis ar žala jai smarkiai pranoksta apskaičiuojamą ekonominę naudą. Neturime būti tylinčiais tokio baisaus neteisingumo liudininkais, pažymi popiežius Pranciškus.
Laikas veikti
Enciklikoje „Laudato si’“ kviečiama veikti įvairiais lygiais, nuo asmeninio gyvenimo ir elgesio stiliaus iki tarptautinės politikos. Kalbant apie pastarąją, svarbus geopolitinis „Laudato si’“ metų kontekstas yra rengimasis aukščiausio lygio – valstybių ir vyriausybių vadovų – susitikimui Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke, kuris suplanuotas rugsėjo 15 dieną. Susitikimo pagrindinė tema yra bioįvairovė, jos išsaugojimas ir tvarus suderinimas su žmogaus veikla. Savo ruožtu, ši valstybių vadovų konferencija yra pasirengimas spalio 5–10 dienomis Kinijoje įvyksiančiai Jungtinių Tautų konvencijos apie biologinę įvairovę 15-ąjai peržiūros konferencijai, kuri apžvelgs padarytą pažangą, klaidas ir netektis.
Po popiežiaus Pranciškaus pranešimo apie specialius „Laudato si’“ metus buvo išplatintas Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos sekretorius kun. Bruno-Marie Duffé kreipimasis, kuriame jis kviečia prisijungti prie ekumeninės iniciatyvos „Kūrinijos laikas“ rudenį. Šios ekumeninės iniciatyvos pradžia rugsėjo 1-ąją sutampa su Pasauline maldos už kūriniją diena, pabaiga spalio 4–ąją – su šv. Pranciškaus Asyžiečio liturginiu minėjimu. Galima pridurti, kad šv. Pranciškaus Dievo pašlovinimo ir padėkos už kūrinijos dovaną giesmės pirmieji žodžiai tapo popiežiaus enciklikos pavadinimu : Laudato si’, mi’ Signore „Būk pagarbintas, mano Viešpatie!“
„Drąsiname vyskupus ir bažnytines organizacijas išreikšti savo mintis ir paremti „Kūrinijos laiko“ iniciatyvą“, – rašo Pagalbos integraliam asmens vystymuisi dikasterijos sekretorius ir primena„Laudato si’“ pareiškimą, jog rūpestis kūrinija – Dievo dovana – nėra antraeilis ir pasirinktinas, tačiau esminis gero krikščioniško gyvenimo elementas. Kun. Bruno-Marie Duffé paragino rengti specialias pamaldas, piligrimystes, konkrečias iniciatyvas, kurios atsilieptų į žemės ir vargšų skundą. (RK / Vatican News)
