Eutanaziją leidžiančios ligoninės negali vadintis katalikiškomis
Galima pridurti, kad šis laiškas buvo išsiųstas prieš keletą mėnesių ir Belgijos žiniasklaida citavo jo straipsnį, tačiau dabar paskelbtas visas laiško tekstas.
Gailestingumo brolių kongregacija buvo įkurta 19 amžiaus pradžioje Gente, šiuo metu ji darbuojasi maždaug trijose dešimtyse valstybių, išlaiko daug ligoninių ir mokyklų. Kongregacija buvo viena iš pirmųjų, kuri pradėjo rūpintis psichiatriniais ligoniais Belgijoje. Laikui bėgant, sveikatos ir švietimo tinklai buvo atskirti nuo kongregacijos, jų administravimas patikėtas asociacijoms, kurios savo pavadinime išlaikė Gailestingumo brolių vardą ir glaudų bendradarbiavimo ryšį su broliais.
Asociacija „Provincialat des Frères de la Charité asbl“ administruoja penkiolika psichiatrinių centrų Belgijoje ir yra svarbi sveikatos apsaugos sistemos dalis: Flandrijoje ji rūpinasi maždaug 60 procentų ligonių su protiniais sutrikimais. Asociacijos tarybą sudaro dvylika pasauliečių ir trys Gailestingumo broliai.
2017 metais asociacija paskelbė dokumentą, kuriame nurodė, jog tam tikrais atvejais sutinka praktikuoti eutanaziją, kuri Belgijoje įteisinta nuo 2002 metų. Tačiau katalikiškoje perspektyvoje tyčinis nužudymas yra nepateisinamas, pamina žmogiškos gyvybės vertę.
Tikėjimo mokymo kongregacijos vyresniųjų laiške primenama, jog nuo 2017 metų įvyko daug susitikimų tarp Šventojo Sosto, Gailestingumo brolių ir psichiatrines ligonines administruojančios asociacijos atstovų. Belgijoje taip pat lankėsi apaštalinis vizitatorius vyskupas Jan Hendriks. Buvo prašoma, kad būtų aiškiai deklaruojamas žmogaus gyvybės sakralumas ir neliečiamumas, tačiau nesulaukta pakankamo patvirtinimo.
Laiške primenamas Bažnyčios mokymas apie eutanazijos neleistinumą ir viena iš paskutinių popiežiaus Pranciškaus kalbų šiuo klausimu. 2020 sausio 30-ąją audiencijoje Tikėjimo mokymo kongregacijai popiežius sakė, kad dabartinis sociokultūrinis kontekstas palaipsniui plauna sąmoningumo apie žmogaus gyvybės vertę ribas. Dažnai vertė yra tapatinama tik su veiksmingumu arba naudingumu, o tokio kriterijaus neatitinkantys gyvenimai laikomi nevertingais, išmestinais. Taip menksta solidarumo, užuojautos ir žmogiškos bei krikščioniškos brolybės motyvai. Tačiau krikščioniškoje perspektyvoje asmuo yra skirtas amžinybei, o jo vertė nesumažėja dėl trapumo ar ligos. Gyvybė visada verta didžiausios pagarbos ir globos, o ne tyčinio nutraukimo. Pastarasis irgi dažnai motyvuojamas gailesčiu, tačiau tai apverstas gailestingumas.
Kadangi Belgijos psichiatrines ligonines administruojanti asociacija atsisakė pripažinti absoliučią asmens gyvybės vertę ir kaip pagrindinį kriterijų renkasi Belgijos eutanazijos įstatymą, kuris leidžia atimti gyvybę ir tokiam ligoniui, kuris nėra paskutiniojoje gyvenimo stadijoje; kadangi visa atsakomybė perkeliama gydytojui, o eutanazija asociacijai priklausančiose ligoninėse teisinama rūpesčių ligonio artimiesiems sumažinimu – tokios ligoninės nebegali vadintis katalikiškomis institucijomis.
Galima pridurti, kad pats Gailestingumo brolių kongregacijos vyresnysis René Stocmanas ne kartą kvietė persigalvoti ir atsisakyti eutanazijos praktikavimo kongregacijos įsteigtuose ligonių su psichiniais sutrikimais priežiūros centruose. Viename iš paskutinių straipsnių, paskelbtame birželio mėnesį, jis išryškino paradoksą: specialios psichiatrinės ligoninės buvo steigtos būtent tam, kad padėtų ligoniams su psichiniais sutrikimais įveikti negatyvias emocijas ir negatyvias nuostatas, tame tarpe ir savižudiškas mintis. Tačiau dabartiniame eutanaziniame ir individualistiniame mentalitete asmens su psichiniais sutrikimais išreikštas noras mirti vietoj to, kad paskatintų jam padėti, tampa leidimu tyčia nutraukti jo gyvybę. Pasak René Stocmano, Gailestingumo brolių kongregacija atsiribos nuo su eutanazija sutinkančios psichiatrinių ligoninių asociacijos. (RK / VaticanNews)
