Kardinolų kolegija – ne tik popiežiaus rinkėjai
Iš dabartinių kardinolų kolegijos narių 66 paskyrė popiežius Jonas Paulius II (įskaitant Vilniaus arkivyskupą emeritą kardinolą Audrį Juozą Bačkį), 70 paskyrė popiežius Benediktas XVI ir 96 popiežius Pranciškus (įskaitant kardinolą Sigitą Tamkevičių, Kauno arkivyskupą emeritą).
Paprastai visi Romos Bažnyčios kardinolai, tiek Romoje gyvenantieji, tiek savo vyskupijose reziduojantys, kviečiami dalyvauti viešose kardinolų skyrimo konsistorijose. Jie dalyvauja naujų kardinolų insignijų įteikimo ceremonijoje, kurios metu naujieji kardinolai prisiekia ištikimybę juos paskyrusiam Romos vyskupui ir jo įpėdiniams, pasveikina naujuosius kardinolų kolegijos narius, o sekančią dieną po ceremonijos su popiežiumi ir naujais kardinolais koncelebruoja šv. Mišias.
Konsistorija ypač atkreipia dėmesį į tuos naujus kardinolus, kurie pagal amžių ir pareigas yra pašaukti dalyvauti galimoje konklavoje – būsimoje konsistorijoje jų bus 9. Po lapkričio 28 dienos iš viso jų bus 128. Juos kardinolais paskyrė trys popiežiai: šv. Jonas Paulius II paskyrė 16, Benediktas XVI – 39 ir popiežius Pranciškus – 73.
Kardinolai dėl nuopelnų
Per beveik tūkstantmetę kardinolų kolegijos istoriją visi kardinolai, nepaisant amžiaus, dalyvaudavo konklavose ir galėjo būti išrenkami popiežiumi. Paskutinį kartą tai įvyko 1963 metais. Vykstant Vatikano antrajam susirinkimui naujuoju Romos vyskupo išrinktas Paulius VI netrukus parengė Romos kurijos ir konklavos reformas, nustatydamas 80 metų amžiaus ribą tiek Romos kurijai, tiek konklavai. Visi vėlesni popiežiai šias normas patvirtino ir jų laikėsi.
Nors vyresni nei aštuoniasdešimties metų kardinolai negali dalyvauti konklavoje, jie, kartu su jaunesniais kardinolais, yra pagrindiniai popiežiaus patarėjai. Popiežius Pranciškus, sekmadienį paskelbęs apie trylika naujų kardinolų, prašė Bažnyčios narių melstis už juos visus, kad būdami ištikimi Kristui, padėtų vykdyti Romos vyskupo tarnystę dėl visos šventos ir ištikimos Dievo tautos gerovės.
Jis paminėjo, kad, be jau minėtų devynių kardinolų, kurie yra galimi konklavos dalyviai, kardinolais paskyrė dar keturis dvasininkus – 86 metų kapucinų vienuolį, Popiežiaus namų pamokslininką Raniero Cantalamessa ir tris dvasininkus, kuriems šiemet sukako aštuoniasdešimt metų: meksikietį ganytoją Felipe Arizmendi Esquivel, San Cristobal de las Casas vyskupą emeritą, italą arkivyskupą Silvano Tomasi, apaštališkąjį nuncijų, ir italą, Romos vyskupijos kunigą Enrico Feroci, buvusį Romos Caritas direktorių, kuris nuo 2019 metų yra Romos Dieviškosios Meilės Marijos parapijos klebonas.
Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM cap. yra pasauliniu mastu ne vien Katalikų Bažnyčioje žinomas ir gerbiamas teologas, gausybės veiklų apie dvasingumą, išverstų į maždaug dvidešimt kalbų, taip pat lietuvių, autorius. T. Raniero popiežiaus namų pamokslininko pareigas eina daugiau kaip keturis dešimtmečius, pamokslininko tarnystę vykdė trims popiežiams – šv. Jonui Pauliui II, kuris jį paskyrė 1980 metais, Benediktui XVI, kuris patvirtino 2005 metais ir Pranciškui, patvirtinusiam jį pareigose 2013 liepos 18 dieną.
Iš centrinės Italijos Markės regiono Colli del Tronto miesto kilęs R. Cantalamessa 1946 metais įstojo į kapucinų vienuolyną. Jis dvasininko tarnystę pradėjo 1958 metais Loreto bazilikoje, kurioje buvo įšventintas kunigu. Po literatūros, patristikos ir teologijos studijų Šveicarijoje dėstė Milano katalikų universitete, vėliau buvo Tarptautinės teologijos komisijos (1971–1981) ir Delegacijos katalikų dialogui su sekmininkų Bažnyčiomis narys, pastarąsias pareigas ėjo dvylika metų. Kaip Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa kasmet advento ir gavėnios laikotarpiu kas savaitę skaito homilijas popiežiui ir kardinolams, vyskupams, prelatams ir vienuolijų vadovams. Taip pat Didžiojo penktadienio Viešpaties Kančios pamaldose popiežius nesako homilijos, o klausosi savo namų pamokslininko.
Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Silvano Tomasi gimė 1940 metų spalio 12 d., Casoni di Mussolente, šiaurės rytų Italijos Veneto regione. Po teologijos mokslų Italijoje ir JAV įstojo į Šv. Karolio misionierių, arba skalabriniečių kongregaciją, kurį laiką dėstė sociologiją „City university“, įkūrė ir vadovavo Migracijos studijų centrą, leido ir redagavo jo žurnalą „International Migration Review“, ėjo skalabriniečių kongregacijos provincijolo pareigas. Buvo paskirtas pirmuoju JAV vyskupų konferencijos Migrantų ir pabėgėlių skyriaus (1983-1987) vadovu. Vėliau tarnavo Romoje – ėjo Popiežiškosios migrantų ir keliautojų pastoracijos tarybos sekretoriaus pareigas, 1996 metais paskirtas apaštališkuoju nuncijumi, konsekruotas arkivyskupu. Tarnavo Šventajam Sostui Etiopijoje, Eritrėjoje, kartu ėjo Nuolatinio stebėtojo Afrikos organizacijoje pareigas, 2000 m. paskirtas nuncijumi Džibutyje. 2003 metais ėjo Šventojo Sosto Nuolatinio stebėtojo prie Ženevoje esančių JTO žinybų ir Nuolatinio stebėtojo prie Pasaulinės prekybos organizacijos pareigas. 2016 metais paskirtas Popiežiškosios teisingumo ir taikos komisijos – dabar Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos – nariu.
80 metų meksikietis Felipe Arizmendi Esquivel, San Cristobal de las Casas vyskupas emeritas, gimė 1940 metų gegužės 1 d. Chiltepece, Meksiko valstijoje, studijavo teologiją Meksikoje ir Ispanijoje, 1963 metais buvo įšventintas Toluca vyskupijos kunigu, dirbo parapijose, dėstė kunigų seminarijoje ir ėjo Dvasios tėvo pareigas, vadovavo vyskupijos katechetikos komisijai ir jaunimo pastoracijai, kunigų tarybai ir tapo vyskupijos generaliniu vikaru. Ėjo Meksikos pašaukimų pastoracijos nario, Lotynų Amerikos kunigų seminarijų organizacijos pirmininko ir Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos pašaukimų departamento eksperto pareigas. 1991 metais konsekruotas Tapachula vyskupu taip pat ėjo Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. 2000 metais popiežius šv. Jonas Paulius II jį paskyrė San Cristobal de las Casas vyskupu, šias pareigas ėjo iki 2017 m.
Romos vyskupijos kunigas Enrico Feroci gimė 1940 metų rugpjūčio 27 d. Pizzoli, Akvilos provincijoje centrinėje Italijoje, 1965 metais įšventintas kunigu, baigė Romos kunigų seminariją, kurį laiko buvo jos vicerektorius, dirbo Romos vyskupijos parapijose, aktyviai dalyvavo vyskupijos sinode (1987–1992) ir 2000 jubiliejui skirtoje Miesto misijoje. 2009 metais paskirtas Romos vyskupijos Caritas direktoriumi, tuo pat metu ėjo Popiežiškosios migrantų ir keliautojų pastoracijos tarybos konsultoriaus pareigas. 2017 metais paskirtas Romos Dieviškosios Meilės Marijos sūnų asociacijos pirmininku ir Romos Dieviškosios Meilės Marijos šventovės rektoriumi, o po metų – Laterano bazilikos kanauninku. Nuo 2019 metų eina Romos Dieviškosios Meilės Marijos parapijos klebono pareigas. (SAK / Vatican News)
