Paskirtas Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas
Pierbattista Pizzaballa gimė 1965 m. šiaurės Italijos Lombardijos regione; 1984 m. įstojo į Vernos kalno pranciškonų noviciatą; 1989 m. davė amžinuosius įžadus, 1990 m. buvo įšventintas kunigu. Tais pačiais metais kunigas P. Pizzaballa buvo išsiųstas tęsti studijų Jeruzalės pranciškonų Biblijos institute. 1999 m. jis pradėjo tarnystę Šventosios Žemės pranciškonų kustodijoje; 2004 m. buvo išrinktas kustodijos vadovu. 2016 m. birželio 24 d. kunigas P. Pizzaballa buvo popiežiaus Pranciškaus paskirtas Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchato apaštališkuoju administratoriumi ir tų metų rugsėjo 10 d. konsekruotas vyskupu.
Jeruzalės lotynų patriarchatą 1847 m. įkūrė popiežius Pijus IX. Jo jurisdikcijai priklauso lotynų apeigų katalikai gyvenantys Izraelyje, Palestinoje, Jordanijoje ir Kipre. Šiuo metu keturias valstybes apimanti vyskupija turi apie tris su puse šimto tūkstančių tikinčiųjų, kurių dauguma yra arabiškai besimeldžiantys palestiniečiai. Pirmąjį patriarchato istorijos šimtmetį jo vadovais buvo skiriami italai vyskupai, nuo 1987 m. iki 2016 m. patriarchai buvo palestiniečiai; dabar vėl patriarchatui vadovauja Italijoje gimęs vyskupas.
Kartu su patriarchatu Šventojoje Žemėje nuo seno veikia kita katalikų bažnytinė struktūra – Pranciškonų kustodija. Jos istorija siekia tryliktojo amžiaus pradžią, kai į Palestiną kaip piligrimas buvo nukeliavęs pats šv. Pranciškus. Šventosios Žemės kustodijos oficialaus įkūrimo data – 1342 m., kai popiežius Klemensas VI pranciškonus paskyrė šventųjų vietų Palestinoje globėjais. Iki mūsų dienų Kustodijos žinioje yra kelios dešimtys šventovių, pastatytų svarbiausiose išganymo istorijos vietose. Kai kurias jų, kaip antai Betliejaus Gimimo baziliką ar Jeruzalės Šventojo Kapo baziliką, pranciškonai globoja kartu su ortodoksais ir armėnais. Naujasis Jeruzalės patriarchas, kaip minėta, anksčiau keletą metų buvo kustodijos vadovas. (JM / Vatican News)
