Paieška

Katalikų parapija Kazachstane Katalikų parapija Kazachstane 

Šventasis Sostas ir Kazachstanas vykdys bendrus tarpreliginius projektus

Šventojo Sosto ir Kazachstano atstovai pasirašė ketinimų memorandumą dėl bendrų tarpreliginių projektų. Susitarimu siekiama sudaryti galimybes skirtingų religijų atstovams ugdyti ir plėsti vieni kitų pažinimą ir pagarbą, praneša misijų naujienų portalas „Fides“. Šventojo Sosto Tarpreliginio dialogo tarybos ir Kazachstano Nursultano Nazarbajevo tarpkonfesinio ir tarppilietinio dialogo vystymo centro (NJSC) ketinimų memorandumo pasirašymo aktas įvyko nuotoliniu būdu spalio 15 d.

Kazachstano katalikų vyskupai sveikino dvišalį ketinimų memorandumą, kuris, pasak jų, atvers naujas viltį teikiančias galimybes kurti ir plėsti bendrus tarpreliginio pobūdžio projektus, praneša „Fides“. Ketinimų memorandumą virtualiame susitikime pasirašė iš Vatikano – Tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Miguel Angel Ayuso Guixot ir iš Kazachstano sostinės Nur Sultano – ambasadorius Altai Abibulajevas, NJSC pirmininkas. Be kitų, pasirašymo akte dalyvavo katalikų Bažnyčios atstovai Kazachstane, tarp kurių apaštališkasis nuncijus, arkivyskupas Francis Assisi Chullikat ir Kazachstano Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vysk. Athanasius Schneider.

Ketinimų memorandumą pasirašiusios pusės patikino, jog tai yra dar vienas žingsnis draugiškų ir institucinių Vatikano ir Kazachstano santykių vystymo ir tarpreliginio dialogo ugdymo kelyje ir atkreipė dėmesį į Kazachstano vyriausybės kas trejus metus rengiamų pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongresų svarbą.

„Fides“ primena du istorinius įvykius Kazachstano katalikų Bažnyčios gyvenime ir Vatikano santykiuose su Kazachstanu. Pirmasis buvo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II 1992 metais  breve „Partes Nostras“ Kazachstane įsteigta Apaštališkoji nunciatūra ir antrasis – jo vizitas 2001 metais į Kazachstaną.

Šv. Jonas Paulius II Astanoje, Levo Gumiliovo Eurazijos universitete, pasakytoje kalboje pavadino Kazachstaną „susitikimo, mainų ir naujovių kraštu, žadinančiu dėmesį naujiems atradimams, skatinančiu skirtingumus išgyventi ne kaip grėsmę, o kaip praturtinimą.

2003 metais sveikindamas pirmąjį pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongresą Astanoje popiežius šv. Jonas Paulius II išreiškė viltį, kad renginys padės Kazachstane ugdyti pagarbą žmogaus asmens orumui ir apsaugoti religijos laisvę. Nuo tada kongreso darbuose paprastai dalyvauja aukšto lygio Šventojo Sosto delegacija.
Nuo 2001 metų Kazachstane yra lankęsi du Vatikano valstybės sekretoriai, kardinolas Angelo Sodano po popiežiaus Jono Pauliaus II kelionės sugrįžo 2003 metais ir 2012 metais. 2010 metais popiežiaus Benedikto XVI Valstybės sekretorius Tarcisio Bertone dalyvavo Kazachstano sostinėje įvykusiame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Nursultanas Nazarbajevas, ėjęs Kazachstano valstybės vadovo pareigas nuo 1990 iki 2019 metų, tris kartus lankėsi Vatikane (1998, 2009, 2009 m.).

Kazachstanas carų, paskui ir sovietų valdymo metais liudijo nesuskaičiuojamų krikščionių, įskaitant visų tautybių katalikų, taip pat lietuvių, persekiojimus ir kankinystę. Dauguma dabartinės katalikų bendruomenės narių yra kankinių artimieji ir palikuonys. Vienas Kazachstane už tikėjimą kentėjęs kankinys yra Bažnyčios palaimintasis. Tai kun. Aleksandras Carickis (Zaritzky), dirbęs priverstinius darbus Dolinkos lageryje netoli Karagandos, kur žuvo 1963 metais. Jį palaimintuoju paskelbė Jonas Paulius II Ukrainoje 2001 metais.

Glaudžius Kazachstano katalikų bendruomenės santykius su Vatikanu simboliškai liudija Karagandos Fatimos Marijos katedra. Jos kertinį akmenį 2003 metais pašventino ir 2012 metais konsekravo kardinolas Angelo Sodano. (SAK / Vatican News)

2020 spalio 19, 13:34