Vėlinių visuotiniai atlaidai – visą lapkritį
Dekrete taip pat nurodoma, kad visuotinius atlaidus mirusiems galės pelnyti sergantieji, seni žmonės bei visi kiti, kurie dėl civilinės valdžios pandemijos sąlygomis įvestų apribojimų negali išeiti iš namų. Atlaidams gauti jie privalo sukalbėti Vėlinių valandų liturgijos Rytmetinę arba Vakarinę, arba Rožinį, arba Dievo Gailestingumo vainikėlį, arba kitas maldas už mirusius, vienydamiesi su visais tikinčiaisiais, atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę, kai tik galės, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas.
Apaštališkosios penitenciarijos dekrete taip pat primenama prieš daugiau kaip šimtą metų – 1915 m. rugpjūčio 15 d. – popiežiaus Benedikto XV paskelbta apaštališkoji konstitucija „Incruentum altaris”, kuria visi kunigai buvo raginami Vėlinių dieną po tris kartus aukoti Mišias už mirusius.
Ypatingieji atlaidai pandemijos metu
Šia proga galima priminti, kad šiemet pavasarį, kai daugelyje šalių prasidėjo pirmoji pandemijos banga, buvo suteikta galimybė gauti ypatingus visuotinius atlaidus tikintiesiems, sergantiems COVID-19 liga, bei medicinos darbuotojams, šeimų nariams ir visiems, kurie kokiu nors būdu, taip pat ir malda, rūpinasi sergančiaisiais.
Kovo mėnesį Apaštališkosios penitenciarijos paskelbtame dekrete buvo nurodyta, kad visuotiniai atlaidai suteikiami ir COVID-19 sergantiems tikintiesiems, kurie gydomi ligoninėse arba karantinuoti savo namuose, komunikacijos priemonių pagalba dvasiškai jungsis į Šventųjų Mišių auką, kalbės Rožinį, apmąstys Kryžiaus kelią arba bent sukalbės Tikėjimo išpažinimą, „Tėve mūsų“ maldą ir maldą į Švenčiausiąją Mergelę Mariją, aukodami savo išmėginimus Dievu tikėjimo ir artimo meilės broliams dvasioje, ir, kai tik bus įmanoma, atliks išpažintį ir priims Komuniją bei melsis Šventojo Tėvo intencija. Atlaidus gali gauti ir medicinos darbuotojai bei visiems, kurie, sekdami Gerojo samariečio pavyzdžiu, rizikuodami užsikrėsti, slaugo sergančiuosius pagal dieviškojo Išganytojo žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13).
