Katalikų sveikinimas induistams jų pagrindinės šventės proga
Šia proga paskelbtoje žinioje pirmiausiai pastebima, kad tradicijai kasmet pasveikinti induistus pagrindinės religinės šventės proga šiemet sukanka 25 metai. Kasmet siunčiamais sveikinimais siekiama stiprinti katalikų ir induistų dvišalius santykius, vieni kitiems priartinti savo dvasinį paveldą. Nors šie sveikinimai iš tiesų yra tik maži žingsneliai, tačiau per pastaruosius du su puse dešimtmečio jie tikrai nemažai prisidėjo prie induistų ir krikščionių dialogo ir darnos skatinimo įvairiais lygmenimis.
Šiemetinė šviesos šventė, minima pandemijos sąlygomis, teišsklaido virš mūsų susikaupusius baimės debesis, tepripildo mūsų protus ir širdis draugystės, dosnumo ir solidarumo šviesos, sakoma žinioje. Ypač dabar, kai susiduriame su pandemijos sukeltomis sunkiomis kliūtimis ir socialiniais, ekonominiais, politiniais ir dvasiniais iššūkiais, mūsų pastangas teįkvepia tikėjimas, kad Dievas, kuris mus sukūrė ir palaiko, mūsų neapleis.
Induistams adresuotoje žinioje sakoma, kad viltis ir optimizmas gali išblėsti dabartinių tragiškų situacijų akivaizdoje, kurias sukelia pandemija ir jos rimtos pasekmės kasdieniam gyvenimui, ekonomikai, sveikatos apsaugai, švietimui, taip pat religijos praktikavimui. Vis dėlto pasitikėjimas Dievo apvaizda mums įkvepia pozityvumo ir noro dirbti, kad atgaivintume viltį mūsų visuomenėje. Rimtai susirūpinę dėl neigiamų pandemijos pasekmių, kartu turime pripažinti, kad ji atnešė ir tam tikrų teigiamų mūsų mąstymo pokyčių. Kančios patirtis ir atsakomybės už kitus jausmas suvienijo žmones, įkvėpė solidarumo. Šie ženklai mums padeda labiau branginti žmonių darnaus sambūvio svarbą, padeda aiškiau suprasti, kaip labai esame vieni kitiems reikalingi ir kaip labai esame atsakingi už mūsų pačių ir mūsų bendrų namų gerovę. Kaip pažymėjo popiežius Pranciškus, solidarumas – tai kelias į naują pasaulį po pandemijos, tai vaistas, gydantis nuo mūsų tarpasmeninius ir socialinius santykius kamuojančių ligų, tai būdas išeiti iš krizės geresniems.
Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos žinioje savo svarbiausią religinę šventę netrukus minėsiantiems induistams pabrėžiama, kad krikščionybė ir induizmas moko sunkumuose neprarasti vilties. Remdamiesi šiuo mūsų religinių tradicijų mokymu, mums bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu siekti geresnio pasaulio, mes – krikščionys ir induistai – kartu su visais geros valios žmonėmis, siekime, kad tarp mūsų viešpatautų pozityvumo ir vilties kultūra, ne tik šiomis sunkiomis dienomis, bet ir ateityje. (JM / Vatican News)
