Popiežius pasveikino pasionistus su 300 metų jubiliejumi
Šv. Kryžiaus Paulius Kristaus kančią pavadino didingiausiu ir žaviausiu Dievo meilės darbu. Jis pats jautėsi tarsi Kristaus kančios ugnies paženklintas ir norėjo uždegti visą pasaulį savo ir savo bendražygių misionieriška veikla. Pasak popiežiaus, svarbu atkreipti dėmesį, kad „misija yra aistra Jėzui, bet sykiu ir aistra jo tautai. Stovėdami priešais nukryžiuotą Jėzų, pažįstame visą mus sukilninančią ir palaikančią jo meilę, tačiau, jei nesame akli, pajuntame, kad tas Jėzaus žvilgsnis prasiplečia ir, kupinas karštos meilės, nukrypsta į visą jo tautą. Mūsų tapatybė be tokios priklausomybės negali būti suprantama“, – rašo Pranciškus, cituodamas Evangelii gaudium.
Popiežius prašė pasionistų vienuolių vis labiau nepaliaujamai rūpintis žmonijos poreikiais ir linkėjo, kad jų misionieriškas triūsas būtų skirtas ypač mūsų epochos nukryžiuotiesiems: vargstantiesiems, silpniesiems, engiamiesiems ir visokių neteisingumo formų aukoms. Tai pareikalaus dar didesnio vienuolių asmeninio susitapatinimo su Nukryžiuotuoju ir Prisikėlusiuoju. Tik dėl meilės, kaip Jėzus, nukryžiuotieji sugebės veiksmingais žodžiais ir darbais gelbėti istorijos nukryžiuotuosius, pasakė Pranciškus. Neįmanoma kitų įtikinti Dievo meile vien žodiniu skelbimu ar reklama – reikia konkrečių veiksmų, kad būtų galima patirti šią meilę mūsų pačių meilėje, kuri save dovanoja per dalijimąsi nukryžiuotųjų dalia, net paaukojant gyvybę. Savaime suprantama, pridūrė Pranciškus, turi būti aišku, kad šiam skelbimui ir jo priėmimui tikėjimu reikia Šventosios Dvasios dalyvavimo. (SAK / Vatican News)
