Penktadienį pristatomas vadovas „Vyskupas ir krikščionių vienybė“
Negrįžtamas įsipareigojimas
Nuo Vatikano II Susirinkimo ekumenizmas – pastangos siekti krikščionių vienybės – yra neatšaukiamas Katalikų Bažnyčios įsipareigojimas, pažymima Jono Pauliaus II enciklikoje, paskelbtoje 1995 metais. Šis iššūkis didelis ir sudėtingas, mat krikščionis skiria ne vien mokymo skirtumai, bet ir amžių senumo, labai giliai įaugę nesusipratimai, nesupratingumas, prietarai, klaidos, kurių neišvengė jokia pusė, bei žaizdos, taip pat inertiškumas ir abejingumas. Todėl ekumenizmas apima ne vien teologinį dialogą, bet ir širdies atsivertimą, istorinės atminties išgryninimą ir gydymą, atleidimą. Ekumenizmas skatina naują praktiką – veikti kartu, bendrauti, bendradarbiauti, melsti Šventosios Dvasios, kad parodytų vienybės kelius.
„Kad jie būtų viena“, – meldė Viešpats (Jn 17, 11) ir jo mokiniai negali ignoruoti šio troškimo. Krikščionių skilimas padarė ir daro didžiulę žalą Evangelijos skelbimui. „Argi netikintieji, matydami misionierius, kurie, nors ir šaukiasi visi vieno Kristaus, yra tarpusavyje susikivirčiję, pajėgs priimti tikrąją naujieną? Argi jie nemanys, jog dėl susiskaldymo kalta Evangelija, nors ji ir siūloma kaip pagrindinis meilės įstatymas?“ – savo enciklikoje klausia Jonas Paulius II ir netrukus priduria, jog „Ekumenizmas nėra vien vidinis krikščionių bendruomenių klausimas. Jis susijęs su meile, kurią Dievas Jėzuje Kristuje rodo visai žmonijai, ir kliudyti šiai meilei reiškia jį įžeisti bei griauti jo planą suburti visus jame.“
Naujos iniciatyvos
Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba, kuriai vadovauja kardinolas Kurtas Kochas, pastaraisiais mėnesiais, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų kliūčių, įgyvendino įvairias ekumenines iniciatyvas. 2019 metais, bendradarbiaujant su Popiežiškuoju šv. Tomo Akviniečio universitetu „Angelicum“, buvo pasiūlyta nauja ekumeninių studijų programa Romoje. Pažymėtina, kad ją sudaro ne vien teologinės paskaitos ar katalikiškos perspektyvos pateikimas, bet ir ekumeniniai susitikimai bei įvairioms krikščioniškoms konfesijoms priklausančių ekumeninių lyderių konferencijos.
„Angelicum“ universitete veikianti „Tillard’o katedra“, pavadinta dominikono teologo ir ekumenisto Jean-Marie Tillard OP vardu, surengė viešų paskaitų ciklą, skirtą „Ut unum sint“ enciklikos metinėms. Kadangi dėl pandeminės situacijos nebebuvo įmanoma jų surengti pačioje Romoje, paskaitos surengtos nuotoliniu būdu ir lengvai pasiekiamos internetu. Paskutinį pranešimą lapkričio 27 dieną skaitė brolis Aloyzas, Taizé bendruomenės vyresnysis. Tarp kitų pranešėjų – pastorius Olavas Fykse Tveitas, ėjęs Ekumeninės Bažnyčių tarybos generalinio sekretoriaus pareigas, Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios galva Sviatoslavas Ševčiukas, ortodoksų metropolitas Kallistos Ware. Paskaitų ciklą užbaigs kardinolas Kurtas Kochas.
Jo vadovaujamos Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos interneto svetainėje galima rasti daug žinių apie ekumenizmą, tačiau nuo šiol tai padaryti bus dar lengviau. Minint Jono Pauliaus II ekumeninės enciklikos metines įsteigtas žurnalas „Acta ɶcumenica“, kuris bus leidžiamas kartą per metus ir pateiks visus svarbiausius popiežiaus ir kitų Šventojo Sosto institucijų ekumeninius pareiškimus, ekumeninio pobūdžio įvykius, keliones, susitikimus, audiencijas. Jau parengtas pirmasis žurnalo numeris, kuris aprėpia visus 2019 metus ir yra lengvai pasiekiamas visiems, turintiems interneto ryšį.
Praktinis vadovas
Jei ši iniciatyva skirta pirmiausia tyrimams ir studijoms, tai ekumeninis vadovas „Vyskupas ir krikščionių vienybė“, kaip byloja pati jo antraštė, skirta kiekvienos vyskupijos ganytojams ir tikinčiųjų bendruomenės praktiniam gyvenimui. Jis pagrįstas Vatikano II Susirinkimo dekrete apie ekumenizmą „Unitatis redintegratio“, enciklikoje „Ut unum sint“ ir kituose dokumentuose išplėtotomis įžvalgomis.
Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pranešime nurodoma, kad ekumeninį vadovą patvirtino popiežius Pranciškus. Jame pabrėžiama, kad tarnystė krikščionių vienybei yra integrali vyskupo misijos dalis. Vadovas yra sudarytas iš dviejų didelių dalių. Pirmojoje išdėstoma tai, ko reikia, kad Katalikų Bažnyčioje sklistų ekumeninės nuostatos ir kad ji pati būtų ekumeniška: aptariama ekumeninė formacija, ekumeninių žinių sklaida, struktūra ir pareigos vyskupijų bei nacionaliniu lygiu.
Antroje dalyje nagrinėjama keturguba Katalikų Bažnyčios su kitais krikščionimis sąsaja: dvasinis maldos ekumenizmas, artimo meilės dialogas, tiesos dialogas, gyvenimo dialogas.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos praktinės rekomendacijos, paprastai ir aiškiai apibendrinančios uždavinius ir iniciatyvas, kurių galima imtis vyskupijose. Galiausiai trumpai aprašytos visos tarptautinės teologinio dialogo iniciatyvos, kuriose dalyvauja Katalikų Bažnyčia. Išsamiau apie tai bus kalbama gruodžio 4 dienos spaudos konferencijoje. Numatoma, kad jos metu kalbės keturi pranešėjai. Be Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo K. Kocho, kalbės dar trys ganytojai: kardinolai M. Ouellet, L. A. Tagle ir L. Sandri, atitinkamai vadovaujantys Vyskupų, Tautų evangelizavimo ir Rytų Bažnyčių kongregacijoms. (RK / Vatican News)
