Dievo Gimdytojos iškilmės pirmieji mišparai ir Mišios Vatikane
Gruodžio 31-osios mišparai
„Te Deum laudamus.“ Šie, paskutinę metų dieną mūsų giedamo padėkos himno žodžiai šiais metais gali kiek neįprastai skambėti, sakoma kardinolo G. B. Re ketvirtadienio vakarą perskaitytoje popiežiaus homilijoje. Užbaigiame metus, kuriais, deja, matėme ir patys patyrėme daug skausmo. Atsimename šeimas, netekusias vieno ar daugiau narių, galvojame apie tuos, kurie sirgo, tuos, kurie patyrė vienatvę, tuos, kurie neteko darbo. Atnešusi daug skausmo, pandemija atnešė ir nepaprastą žmonių artumo ir solidarumo protrūkį, daugybę nuoširdaus rūpinimosi vieni kitais. Ir kaip tik už tai, nė kiek neabejodami, turime dėkoti Dievui. Visa ta žmonių gerumo banga negalėjo kilti be Dievo malonės. Ją tikrai sukėlė Dievo gailestingumas. Dėl šios priežasties, paskutinės metų dienos vakarą mes šloviname Dievą, nes mes tikime ir žinome, kad visas gėris, kuris kasdien daromas žemėje, ateina iš Jo. Ir žvelgdami į mūsų laukiančią ateitį, mes drąsiai Jam sakome: pasitikime Tavimi, Tu esi mūsų viltis.
Sausio 1-osios Mišios
Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės Mišių homilijoje, kurią perskaitė penktadienio rytą Mišias popiežiaus vardu aukojęs kardinolas Pietro Parolin, buvo komentuojami trys šios iškilmės Žodžio liturgijos skaitinių raktažodžiai – laiminti, gimti surasti.
Šios dienos liturgija kalba apie tautai suteikiamą Dievo palaiminimą. Viešpats žino, kad mums reikia palaiminimo. Palaiminimas – tai pirmieji žodžiai, kuriuos Dievas ištarė sukūręs pasaulį ir žmogų. Apie viską, ką Dievas sukūrė, jis sakė, kad tai gera, o sukūręs žmogų Dievas tarė, kad tai „labai gera“. Šiandien, švęsdami Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę, šloviname Dievą už tai, kad jo Sūnaus gimimas atnešė palaiminimą į pasaulį. Dievo Sūnus pačia savo prigimti būdamas palaimintas, mus visiems per malonę dovanoja savo palaiminimą.
Antrasis žodis – gimti. Viešpats gimė kaip mes visi. Jis nepasirodė pasaulyje jau suaugęs, bet atėjo pas mus kaip vaikas. Marijoje ėmė plakti Viešpaties širdis. Šiandien Evangelija sako, kad Marija viską saugojo savo širdyje (plg. Lk 2, 19). Kaip svarbu, sakoma popiežiaus homilijoje, turėti jautrią širdį ir iš visos širdies rūpintis kitais žmonėmis ir mus supančia aplinka. Viskas nuo to priklauso, nuo mūsų rūpinimosi kitais, pasauliu, kūrinija. Šiandien su viltimi pradėdami naujus metus, tikėdamiesi išbristi iš pandemijos, pagyti, nepamirškime rūpinimosi kitais svarbos. Reikia vakcinos ne tik mūsų kūnui, bet ir širdžiai, kad joje gimtų jautrumas ir troškimas rūpintis kitais.
Trečiasis žodis – rasti. Evangelijoje sakoma, kad piemenys rado Mariją, Juozapą ir kūdikį (plg. Lk 2, 16). Jie rado ne kažkokius ypatingus ženklus, bet paprastą šeimą. Tačiau kaip tik čia jie tikrai rado Dievą, kurio stiprybė yra mažumas ir švelnumas. O ką mes esame pašaukti rasti metų pradžioje? Visų pirma – rasti laiko Dievui ir artimui: tiems, kurie yra vieni, kurie kenčia, kuriuos reikia išklausyti ir kuriais reikia pasirūpinti. Jei rasime jiems laiko, ir mes, kaip gimusį Jėzų radę piemenys, nustebsime ir būsime laimingi. (JM / Vatican News)
