Dievo žodžio sekmadienis Vatikane. „Žodis mus priartina prie Dievo“
Į Bažnyčios švenčiamų kasmetinių minėjimų kalendorių Dievo žodžio sekmadienis buvo įrašytas 2019 m. rugsėjo 30 d. paskelbtu popiežiaus apaštališkuoju laišku „Aperuit illis“. Dievo žodžio sekmadienio tikslas – sužadinti didesnį tikinčiųjų dėmesį Biblijai, kad ji būtų skaitoma ir apmąstoma, kad būtų tikinčiųjų maldos ir švenčių širdis. Šiemetinio Dievo žodžio sekmadienio tema – šv. Pauliaus laiško filipiečiams eilutė: „Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio“ (Fil 2, 16).
Dievo žodžio sekmadienio Mišios buvo aukojamos beveik tuščioje Vatikano bazilikoje: dėl pandemijos jose galėjo dalyvauti tik kelios dešimtys žmonių, simboliškai atstovaujančių visai Dievo tautai. Vieną Mišių Žodžio liturgijos skaitinį iš Biblijos Brailio raštu skaitė neregintis asmuo. Diakonui sugiedojus Evangelijos ištrauką, knyga buvo iškilmingai intronizuota – buvo padėta ant pakylos – tos pačios, ant kurios buvo padėta atversta evangelijų knyga Šv. Petro bazilikoje vykstant Vatikano II Susirinkimo sesijoms. Po Mišių jose dalyvavę Dievo tautos atstovai, gavo dovanų po specialiai šia proga išleistą Bibliją.
Šį sekmadienį – Dievo Žodžio sekmadienį – klausomės Jėzaus, skelbiančio Dievo karalystę, prasideda arkivyskupo Rino Fisichella perskaityta popiežius Pranciškus homilija. Jėzus savo skelbimą pradeda žodžiais: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat“ (Mk 1, 15). Dievas yra su mumis – tai pirmoji Jėzaus mums paskelbta žinia. Dievo karalystė atėjo į žemę. Dievas nėra, kaip mes dažnai galvojame, kažkur tolimame danguje, atskirtas nuo mūsų, bet jis yra su mumis. Dievas yra mums artimas – jei ši tiesa buvo pagrindinė Jėzaus skelbta žinia, ji turi būti ir mūsų skelbimo bei gyvenimo pagrindas. Labiau už bet ką kita turime tikėti ir skelbti, kad Dievas yra mums artimas, kad mums buvo suteikta malonė, kad jis mūsų pasigalėjo.
Viešpaties žodis mus guodžia ir ragina atsiversti. Paskelbęs, kad Dievas yra arti, kad jis su mumis, Jėzus sako: „Atsiverskite!“ Iš tiesų, toliau sakoma homilijoje, jei Dievas yra mums artimas, ir mes turime būti jam artimi. Neturime atsiriboti nei nuo Dievo, nei nuo kitų žmonių, neturime galvoti tik apie save, nes tai nekrikščioniška. Kas patiria Dievo artumą, tas negali būti abejingas kitiems žmonėms, negali jų atstumti.
Toliau Mišioms vadovavusio arkivyskupo skaitytoje popiežiaus homilijoje kalbama apie Jėzaus skelbimo adresatus ir aplinkybes. Kam Jėzus kalba? Jonas Krikštytojas kalbėjo žmonėms dykumoje, jo klausėsi tie, kurie pas jį atėjo. Jėzus susitinka su žmonėmis ir su jais kalbasi ten, kur jie yra, įprastinėje jų gyvenimo aplinkoje. Jėzus susitiko su savo būsimais mokiniais prie Galilėjos ežero ir juos užkalbino, kai jie metė į ežerą tinklą (plg. Mk 1, 16). Dievo žodis yra skirtas žmonėms, esantiems savo įprastinėje aplinkoje. Čia, pasak popiežius Pranciškaus, ir glūdi universali Dievo žodžio stiprybė, pasiekianti kiekvieną žmogų ir kiekvieną jo gyvenimo sritį.
Taip Viešpats elgiasi su mumis: jis ieško mūsų ten, kur esame, myli mus tokius, kokie esame, ir kantriai mus palydi. Kaip tų žvejų, jis ir mūsų laukia mūsų gyvenimo pakrantėse. Savo žodžiu jis nori paraginti mus keisti kursą, kad liautumės vegetuoti ir drįstume išplaukti į gilesnius vandenis.
Mišių metų arkivyskupo Rino Fisichella perskaityta popiežiaus homilija baigiama raginimu branginti Dievo žodį. Biblija – tai meilės laiškas, kurį mums parašė tas, kuris mus pažįsta geriau už bet ką kitą. Skaitydami Šventąjį Raštą mes girdime Viešpaties balsą, matome jo veidą, priimame jo Dvasią. Žodis priartina mus prie Dievo. (JM / Vatican News)
