Biblijos komisijos sekretorė: Bažnyčioje atsiveria nauji akiračiai
Iš Barselonos kilusi ispanė vienuolė, Nazareto Šventosios Šeimos misionierių kongregacijos narė, yra Popiežiškojo Biblijos instituto ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto dėstytoja, specializuotų biblistikos periodinių leidinių redakcinių kolegijų narė. Nuo 2014 m. ji priklauso ir Popiežiškajai Biblijos komisijai. Pernai ji buvo patvirtinta dar vienai kadencijai, truksiančiai iki 2025 m. Dabar ji paskirta komisijos sekretore. Praktiškai tai reiškia, kad sesuo Nuria Calduch-Benages vadovaus Popiežiškosios Biblijos komisijos darbui, nes komisija neturi savo atskiro vadovo, o jo pareigas, pagal statutą, eina Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas. Sesuo Nuria Calduch-Benages taip pat priklausė 2016–2019 m. veikusiai popiežiaus Pranciškaus sudarytai komisijai moterų diakonato klausimais.
Mūsų kolegė iš Vatikano radijo laidų italų kalba redakcijos uždavė jai keletą klausimų.
Kaip sutikote žinią apie paskyrimą Popiežiškosios Biblijos komisijos sekretore ir ką jums, kaip moteriai, reiškia eiti šias pareigas?
„Galėčiau dviem žodžiais apibendrinti savo reakciją. Pirmiausiai – staigmena, nes niekada neįsivaizdavau, kad galiu gauti tokį paskyrimą, kita vertus – dėkingumas visiems žmonėms, kurie manimi pasitikėjo. Manau, kad moterų dalyvavimas šioje komisijoje, kaip ir kitose, yra teigiamas ir reikšmingas elementas, atveriantis Bažnyčioje naujus akiračius.“
Ką reiškė dalyvavimo moterų diakonato tyrimo komisijoje patirtis?
„Trejus metus, nuo 2016 iki 2019 metų, kartu su kitais nariais tyrėme moterų diakonato klausimą. Net jei mūsų darbo rezultatus galima vertinti tik kaip dalinius, patirtis labai praturtino tiek intelektualiniu, tiek bažnytiniu, tiek žmogiškuoju požiūriu. Užmezgėme draugystės ir bendradarbiavimo ryšius, kurie vis dar tęsiasi. Ir tai aš laikau labai svarbiu dalyku.“
Popiežiškosios Biblijos komisijos studijų centre yra Šventasis Raštas. Koks gali būti konkretus moterų indėlis studijuojant Dievo žodį?
„Jų patirtis, pasirenkami studijų objektai ir perspektyva. Pažvelkime kad ir į moterų biblinių figūrų tyrimus, jų istorijas, moteriškųjų metaforų naudojimą, feministinę hermeneutiką ir kitus aspektus. Prieš keturiasdešimt metų, kai Biblijos studijų sferoje moterys buvo beveik nematomos, šios temos ir požiūriai į Šventąjį Raštą nebuvo svarstomi biblistų sferose. Tačiau šiandien šias studijas visi, vyrai ir moterys, labai vertina, vis daugėja publikacijų.“
„Kai kuriose Biblijos istorijose moterys (Debora, Estera, Judita) pasirodo kaip tikros Izraelio istorijos veikėjos, turinčios svarbią misiją, kurią turi atlikti tautos labui. Tačiau kitose moterys tėra vyrų galios instrumentai. Dar kitose jos visiškai nutylimos, jų istorijos nėra pasakojamos, todėl negirdime jų balso. Tačiau neturime pamiršti, kad Bibliją sudaro senoviniai tekstai, kuriuose moteris apibūdinama pagal kiekvienos epochos archetipus ir iš autorių androcentrinės perspektyvos.“
