Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas
Vaizdo įraše arkivyskupas sako, kad prieš 55 metus paskelbta Vatikano II Susirinkimo deklaracija „Nostra aetate“ padėjo išplėtoti dvišalį dialogą. Tam, kad dialogas, kurio mums visada reikia, būtų vaisingas, jis turi būti atviras ir pagarbus. Pripažindami kitų pagrindines teises, sąžinės, minties, saviraiškos ir religijos laisvę galime sukurti broliškos taikos atmosferą, ką, beje, ne kartą primena ir popiežius Pranciškus savo enciklikoje „Fratelli tutti“. Kitas labai svarbus „Nostra aetate“ aspektas yra visų formų antisemitizmo pasmerkimas, pabrėžė arkivyskupas P. R. Gallagheris, pasak kurio, krikščionybės hebrajiškųjų šaknų naujas atradimas ir antisemitizmo pasmerkimas neatsirado Bažnyčios mąstysenoje staiga, bet yra anksčiau vykusio proceso rezultatas.
Arkivyskupas paminėjo Vatikano Valstybės sekretoriato archyve surastus 1919 m. vykusio Jeruzalės aškenazių rabinų tarybos ir Šventojo Sosto susirašinėjimo dokumentus. Žydų aškenazių rabinų taryba kreipėsi į popiežių Benediktą XV prašydama panaudoti visą savo įtaką ir dvasinį autoritetą prieš antisemitizmą, nuo kurio žydų bendruomenės tuo metu kentėjo kai kuriuose Rytų Europos kraštuose. Atsakyme, kurį pasirašė tuometinis valstybės sekretorius kardinolas Pietro Gasparri, sakoma, kad „Bažnyčia, kuri vadovaujasi evangeline meile visiems, o ypač Izraelio tautos vaikams, smerkia neapykantą kito tikėjimo žmonėms. Bažnyčia visus žmones laiko broliais ir moko mylėti vienas kitą. Religija negali būti priežastis smurtauti prieš kitą“.
Pasak arkivyskupo P. R. Gallagherio, jau 1919 m. tarp Vatikano Valstybės sekretoriato sienų buvo tvirtai tikima, kad antisemitizmas negali trypti brolybės principo ir buvo reikalaujama gerbti kito žmogaus religiją. Tai, be abejo, yra nedidelis pavyzdys – vandens lašas jūroje – tačiau, pridūrė arkivyskupas, jis rodo, kad Šventojo Sosto diplomatija vadovavosi įsitikinimu, kad antisemitizmas negali būti toleruojamas. (JM / Vatican News)
