Šv. Jono Pauliaus II popiežystės ir paskelbimo šventuoju sukaktys
BEATIFIKACIJA
Šeštadienį, gegužės 1-ąją – Jono Pauliaus II beatifikacijos 10-osios metinės. Lenką popiežių ir savo pirmtaką Romos vyskupo soste palaimintuoju paskelbė popiežius Benediktas XVI.
„CENTESIMUS ANNUS“
Tą pačią dieną sukanka Jono Pauliaus II enciklikos „Centesimus annus“ trisdešimtosios metinės. Enciklikoje, kaip sako jos pavadinimas – šimtas metų – šv. Jonas Paulius II paminėjo pamatinio dokumento Bažnyčios socialinio mokymo klausimais, 1881 m. paskelbtos popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum novarum“, šimtmetį.
„Centesimus annus“ Jonas Paulius II naujoje šviesoje, Antrojo pasaulinio karo ir tuo metu pasaulį padalijusio Šaltojo karo perspektyvoje naujomis įžvalgomis įvertino ir iš dalies patvirtino „Rerum novarum“ mokymą. Popiežius šv. Jonas Paulius II dokumente paprašė pasaulio valstybių išspręsti kai kurias dar šiandien aktualias, popiežiaus Pranciškaus dažnai primenamas problemas: atpažinti ūkio sistemų trūkumus, sumažinti arba pašalinti skurstančių valstybių įsiskolinimą, nusiginkluoti, gyventi nuosaikiau, šalinti eikvojimą, kurti sąlygas įsidarbinimui ir darbo saugumui, kurti ginklų kontrolės mechanizmus.
„CENTESIMUS ANNUS – PRO PONTIFICE“
Šių ir kitų pamatinių Bažnyčios socialinio mokymo tikslų įgyvendinimui popiežius šv. Jonas Paulius II įsteigė Šventojo Sosto fondą „Centesimus annus – Pro Pontifice“. Fondas kasmet rengia suvažiavimus, pagrindinį dėmesį juose skirdamas Bažnyčios socialinės doktrinos klausimams.
Fondo veiklą remia popiežius Pranciškus. Kartą, audiencijoje fondo nariams Pranciškus patikino, jog būtina siekti, kad visoje žmonijos šeimoje įsiviešpatautų meilės civilizacija, teisingumas ir taika. Pasak popiežiaus, reikia ekonominės politikos, kuri nesivadovautų tik pelno kriterijais, nedidintų atskirties ir nelygybės, bet skatintų integralią visų pasaulio tautų pažangą.
Kitas fondo „Centesimus annus – Pro Pontifice“ tikslas – kaupti lėšas Šventojo Sosto veiklai Bažnyčios socialinės veiklos sferoje ir žmonijos gerovei. Fondas yra pelno nesiekianti organizacija, remianti religinius ir labdaros projektus. Fondas prisideda prie Bažnyčios socialinio mokymo gilinimo ir plėtros, ypač vadovaudamasi šv. Jono Pauliaus II vizija, atskleista jo enciklikoje „Centesimus annus“. „Kas yra žmonijos pažanga, jei ji neveda į Kristų?!“ – taikliai pareiškė šv. Jonas Paulius II.
PASIKĖSINIMAS
Dar viena sukaktis – gegužės 13-ąją minimos pasikėsinimo į popiežiaus gyvybę keturiasdešimtosios metinės.
1981 m., gegužės 13 d., Šv. Petro aikštėje, prieš bendrąją audienciją, anuomet rengtą popietiniu metu, nuaidėjo keli šūviai, teroristo iš Turkijos, vėliau suimto ir nuteisto Ali Acga paleisti iš arti į popiežių, stovėjusį papamobilyje-džipe. Sužeistas Jonas Paulius II staiga sukniubo savo sekretoriaus glėbyje. Buvo aišku, kad popiežius sunkiai sužeistas. Vėliau, po operacijos paaiškėjo, kad popiežius per plauką prasilenkė su mirtimi.
Kažkieno planuose popiežius tą dieną turėjo mirti. Tačiau išgyveno. Jis atleido pasikėsintojui, vėliau aplankė jį kalėjime. Pasikėsintojui iškeltoje byloje Italijoje taip ir liko neišaiškinta, kas užsakė nužudymą ir pasamdė profesionalų žudiką, anksčiau nuteistą Turkijoje už žmogžudystę.
23 metų amžiaus teroristas A. Acga teismo posėdžiuose kalbėjo apie ryšius su dešinųjų turkų nacionalistine teroristine organizacija „Pilkieji vilkai“, kurios nariu jis buvo, metė įtarimų Bulgarijos saugumui ir Sovietų Sąjungos KGB, tačiau nuolat mėtė pėdas, sumaniai nuslėpdamas savo bendražygius ir užsakovus. Jis pateikė per šimtą skirtingų versijų, samprotavo apie islamistų vaidmenį, galop apsiskelbė esąs Jėzus Kristus.
Daugelis šio pasikėsinimo tyrinėtojų įsitikinę, kad užsakovas vis tik buvo iš komunistinio Rytų Europos bloko. Maskva, Varšuva, Sofija ir Rytų Berlynas lenko popiežiaus asmenyje įžvelgė rimtą grėsmę visai sistemai. Buvęs popiežiaus sekretorius S. Dziwiszas atsiminimuose patikino, kad už pasikėsinimo į šv. Jono Pauliaus II gyvybę stovi ne „Pilkieji vilkai“ ar Bulgarijos saugumas, o sovietinis KGB. (SAK / Vatican News)
