ES ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių penkiasdešimtmetis
„Iter europaeum“ truks aštuonias savaites, devynis sekmadienius – nuo gegužės 9-osios iki birželio 27-osios. Kiekviena Europos Sąjungos šalis pasirinko po Romos bažnyčią, su kuria ji yra susijusi dėl istorinių priežasčių arba dėl to, kad ją lanko Romoje gyvenanti tos šalies piliečių bendruomenė. Renginio programoje – pasirinktų bažnyčių lankymas, jų sąsajų su bažnyčią pasirinkusia šalimi pristatymas, malda.
„Iter europaeum“ prasidės gegužės 9 d. Laterano Šv. Jono bazilikoje, kurią jubiliejinio renginio programoje pasirinko Italija. Vidudienį joje Mišias aukos popiežiaus vikaras Romos vyskupijoje kardinolas Angelo De Donatis. Po Mišių dalyviai eis pėsčiomis link netoliese esančios Latvijos pasirinktos Keturių vainikuotų šventųjų (Santi Quattro Coronati) bazilikos, iš kurios pereis į Čekijos pasirinktą Šv. Klemenso baziliką, o pirmojo sekmadienio programa bus užbaigta šv. Steponui dedikuotoje vengrų nacionalinėje bažnyčioje Romoje. Aštuonių savaičių „Europos kelias“ bus užbaigtas birželio 27 d. Vokiečių bažnyčioje Vatikane.
Dėl Covid-19 pandemijos dalyvauti „Iter europaeum“ susitikimuose bus galima tik gavus kvietimą. Tačiau privačiai šiuo keliu galima keliauti ir bet kuriuo kitu laiku, nes per visą renginio trukmę pasirinktose bažnyčiose bus stendai su informacija apie visas į renginio programą įtrauktas bažnyčias ir jų sąsajas su Europos Sąjungos šalimis.
Birželio 6-oji renginio programoje bus Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos diena. Apie Lietuvos dalyvavimą pasakoja ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas.
„Europos Sąjunga ir Šventasis Sostas švenčia 50 metų diplomatinių santykių jubiliejų, todėl Europos Sąjungos atstovybė prie Šventojo Sosto svarstė, kaip galima būtų šiomis sudėtingomis epidemijos sąlygomis tą šventę paminėti. Buvo nuspręsta, kad visos Europos Sąjungos šalys parengs vieną informacinį kultūrinį renginį. Galiausiai tas informacinis kultūrinis renginys pavirto aštuonių savaičių dideliu renginiu, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė atranda jai svarbią bažnyčią. Romoje yra vietų, kurios yra svarbios arba šalia, arba Romoje gyvenančiai tos šalies nacionalinei bendruomenei, taip pat ir lietuvių bendruomenei.“
„Renginys bus ilgas. Aštuonias savaites kiekvieną sekmadienį Europos Sąjungos ambasadoriai kartu su diplomatiniu korpusu, Šventojo Sosto atstovai ir bendruomenių atstovai lankys po tris bažnyčias. Pirmoje tą dieną lankomoje bažnyčioje vyks Šventosios Mišios. Po to bus lankomos dar dvi bažnyčios. Kiekvienoje iš tų bažnyčių bus pastatytas informacinis stendas, kuriame bus paaiškinta, koks tai yra renginys ir kodėl šita bažnyčia yra svarbi vienai ar kitai valstybei.“
„Lietuva turi daug šalies žmonėms svarbių vietų Romoje, bet kartu neturime tokios vienos koncentruotos lietuviškos bažnyčios. Tad buvo nuspręsta pasirinkti Švč. Jėzaus vardo („Il Gesù“) bažnyčią, kuri turi daugybę istorinių kultūrinių sąsajų su Lietuva. Pirmasis dalykas – tai pačių jėzuitų įtaka Lietuvai. Pirma, jėzuitai atvyko į Lietuvą, kai Lietuva ėjo link reformacijos, buvo pagrindiniai kontrreformacijos šaukliai Lietuvoje. Antra, jėzuitų švietėjiškas palikimas. Pirmiausia reikėtų paminėti Vilniaus universitetą, taip pat Baroko kelią. Švč. Jėzaus vardo bažnyčioje palaidotas ir XVII amžiaus pačioje pradžioje miręs Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila. Šie simboliai ir leido mums pasirinkti šią bažnyčią ir bažnyčios vadovybė mielai sutiko mus priimti.“
„Birželio 6 dieną mes švęsime kartu su lenkais ir suomiais (lenkai pasirinko Šv. Stanislovo bažnyčią; suomiai – Santa Maria sopra Minerva). Šventimo programa – kaip kiekvieno sekmadienio, tai yra pirmiausia Mišios Šv. Stanislovo bažnyčioje, po Mišių ir trumpos ekskursijos toje bažnyčioje ateisime į lietuviškąją Jėzaus bažnyčią, kurioje lauks gidas. Bus trumpa malda, po trisdešimties minučių supažindinimo pereisime į suomių bažnyčią.“ (JM / Vatican News)
