Latvijos ir Vatikano santykių šimtmetis
Tačiau gegužės 10 dieną Latvijos Respublikos vadovas ir Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas Gallagheris taip pat paminėjo kitą sukaktį – dvišalių diplomatinių santykių šimtmetį.
Šis minėjimas vyko akademinėje aplinkoje, Romos LUMSA universiteto Vatikano prieigose salėje. Čia buvo pristatyta storoka knyga, kurioje apžvelgiama Šventojo Sosto ir Latvijos diplomatinių santykių istorija. Daug į ją įtrauktų dokumentų iš Latvijos nacionalinio archyvo ir Šventojo Sosto archyvų buvo publikuota pirmą kartą. Dokumentų rinkinio pratarmėje, pasirašytoje Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, Šventajam Sostui dėkojama tiek už ankstyvą jaunos Latvijos nepriklausomybės pripažinimą, tiek už tvirtą tokios nuostatos išlaikymą sovietinės okupacijos ir inkorporavimo į Sovietų Sąjungą metais.
Šventojo Sosto ir Latvijos diplomatinių santykių šimtmečio paminėjime pranešimą skaitė arkivyskupas P. Gallagheris, kuris dar kartą pabrėžė Vatikano diplomatijos ypatumą – jos tikslas nėra savi daliniai interesai, bet visos žmonių šeimos gerovė – asmenų vertės pripažinimas, šeimos gerovė, socialinis teisingumas, taika ir religijos laisvė.
Pasak arkivyskupo P. Gallagerio, Bažnyčia pripažįsta teisėtą pasaulio įvairovę ir skirtingumą – pliuralizmą. Vis dėlto pastarojo nesuvokia kaip reliatyvizmo, kuris galiausiai pagraužia ir demokratiją.
„Šiandien, deja, viršų ima klaidinga idėja, jog įstatymas lemia etiką ir nepripažįstamas etikos pirmumas“, – pažymėjo arkivyskupas P. Gallagheris. Krikščionių akimis įstatymas turėtų remtis prigimties objektyvumu, o ne įstatymo leidėjo subjektyvumu ar paprasčiausia laiko mada. Šventasis Sostas diplomatine veikla remia vietinių Bažnyčių balsą ir krikščionišką žmogaus sampratą, kuri laiko išmėginimuose pasirodė esanti dinamiškesnė ir realistiškesnė už trumpalaikes ideologines sampratas. Be gero etinio pagrindo, kuris apimtų ir atvirumą transcendencijai, neįmanomas joks iš tiesų žmogiškos civilizacijos kūrimas.
Vienas iš veiksnių, kuris Latvijai leido atlaikyti okupaciją ir paskelbti nepriklausomybę, ir buvo transcendentinis matmuo žmonių gyvenime bei krikščioniško tikėjimo persmelkta kultūra, kaip pažymėjo dar šv. Jonas Paulius savo apaštalinės kelionės Latvijoje metu 1993 metais. (RK / Vatican News)
