Prieš 175 metus prasidėjo ilgiausias pontifikatas
Būsimasis popiežius Giovanni Maria Mastai-Ferretti, gimė 1792 m. nedideliame Senigalijos mieste, prie Adrijos jūros, nuskurdusių grafų šeimoje. Svajojo apie karininko karjerą popiežiaus valstybės kariuomenėje, tačiau nebuvo priimtas dėl silpnos sveikatos. Sugebėjęs įstoti į Romos kunigų seminariją, 1819 m. jis priėmė kunigystės šventimus. Iš pradžių kunigas G. M. Mastai-Ferretti tarnavo našlaityno kapelionu, dvejus metus praleido dirbdamas popiežiaus pasiuntinybėje Čilėje, grįžęs į Romą įsidarbino ligoninės kapelionu. Jau 1827 m. popiežius Pijus VIII dar palyginti jauną kunigą paskyrė centrinės Italijos Spoleto vyskupu. 1839 m. popiežius Grigalius XVI paskyrė kelis naujus kardinolus, tarp jų vieną – „in pectore“ (tai yra širdyje, nepranešdamas, kas paskirtas). Tik po metų popiežius pranešė, kad tas viešai nepaskelbtas kardinolas – tai vyskupas G. M. Mastai-Ferretti. Mirus popiežiui Grigaliui, 1846 m. birželio 14-ąją Romos Kvirinalio rūmuose, dabartinėje Italijos Respublikos prezidentūroje, susirinkusi konklava po dviejų dienų kardinolą G. M. Mastai-Ferretti išrinko popiežiumi. Išrinkimo dieną Pijui IX buvo tik 54 metai. Jis buvo vienas jauniausių popiežių per visą istoriją.
Naujojo popiežiaus laukė ilgas ir sunkus pontifikatas, sutapęs su audringomis politinėmis permainomis ir sparčiu visuomenės modernėjimo procesu, kurio tuometinė Bažnyčia nesugebėjo laiku suprasti ir į kurį vėlavo reaguoti. Kai Pijus IX pradėjo popiežiaus tarnystę, į jį palankiai žiūrėjo netgi gimstančios vieningos Italijos patriotai, manydami, kad šis popiežius galėtų suvienyti Italiją. Vėliau, nepritardamas Italijos tautiniam judėjimui, kėlusiam grėsmę Bažnyčios valstybės egzistencijai, popiežius Pijus IX sulaukdavo kaskart mažiau simpatijos, kol galiausiai buvo apšauktas Italijos priešu. Kai 1870 m. vasaros gale besivienijančios Italijos kariuomenė užėmė Romą ir paskelbė ją naujos valstybės sostine, popiežius užsidarė rūmuose prie Šv. Petro bazilikos ir, nepripažindamas naujos suvienytos Italijos, pasiskelbė esąs Vatikane uždarytas kalinys.
Pijus IX mirė 1878 m. vasario 7 d., sulaukęs beveik 88 metų amžiaus. Jo pontifikatas truko 31,5 metų. Neskaitant apaštalo Petro vadovavimo Kristaus Bažnyčiai, kuris, kaip manoma, truko daugiau kaip tris dešimtmečius, bet kurio tikslių chronologinių ribų nežinome, Pijaus IX pontifikatas buvo ilgiausias per visą Bažnyčios istoriją. Italijos valstybės ir modernėjančios Europos kontekste šis popiežius vertinamas kaip nelabai pozityvi asmenybė. Tačiau Bažnyčiai ir tikintiesiems jis buvo pavyzdingas švento gyvenimo kunigas ir uolus ganytojas. Dėl to jau 1907 m. Romos vyskupija pradėjo jo beatifikacijos bylą, o 2000 m. Pijus IX buvo paskelbtas palaimintuoju. (JM / Vatican News)
