Žinia Jūrų sekmadieniui. Gerbkime dirbančių jūroje orumą
Pandemija pakeitė pasaulio veidą, pasikeitė ir dirbančiųjų jūroje situacija, kurie, nors ir saistomi ribojimų, nenustojo dirbti, rašoma Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos žinioje, skirtoje 2021 m. Jūrų sekmadieniui. Laivai nesustojo ir toliau gabeno iš vieno uosto į kitą vaistus, būtinas medicinos prekes, įrangą, reikalingą kovai su koronavirusu.
Apie 90% prekybos pasaulyje vyksta jūrų keliu, laivuose dirba 1,7 milijono jūrininkų. Dikasterijos prefektas kardinolas Peter Turkson ir sekretorius kunigas Bruno Duffè dėkoja už tai jūrininkams, jūroje dirbantiems žmonėms, jų dėkingumas virsta malda. Žinioje neslepiamas gilus prieštaravimas, su kuriuo susiduria dirbantys jūrų pramonėje. Ši veikla itin globali, tačiau labai fragmentiška dirbančiųjų teisių ir apsaugos atžvilgiu. Dikasterija ragina pripažinti darbą jūroje kaip esminės svarbos, dažniau keisti ekipažų sąstatus, sukurti aiškią politiką dėl darbuotojų vakcinų. Dikasterija primena sunkumus, su kuriais dirbantys jūroje susidūrė per pandemiją: apie 400 000 žmonių 2020 m. rugsėjį turėjo būti repatrijuoti, tačiau kai kurie buvo priversti likti toli nuo namų net 18 mėnesių. Pandemija privertė jūrininkus dirbti dar daugiau, paveikdama jų šeimų gyvenimą, sukurdama priverstinę izoliaciją, atsiskyrimą ir nerimą dėl šeimos, neužtikrintumą dėl savo ateities, sukėlė stresą laivuose, kai kuriais atvejais tai baigėsi tragiškai. Žinioje kviečiama žvelgti į ekipažų narius ne tik kaip į paprastą darbo jėgą, tačiau pasirūpinti tais žmonėmis sukuriant darbo sąlygas, kurių pagrindas būtų žmogaus orumas, o ne pelnas.
Žinioje kreipiamas dėmesys ir į piratavimo problemą. Piratavimo atvejų užfiksuota mažiau, tačiau išaugo smurtas ekipažų atžvilgiu. Tai kelia rimtą pavojų dirbančiųjų jūroje sveikatai, trikdo ekonomiką. Dikasterija ragina vyriausybes ir tarptautines organizacijas įvardyti ilgalaikius sprendimus, kurie užkirstų kelią piratavimui, atitinkamai atsižvelgiant į šalių pajėgumus.
Kitas nerimą keliantis reiškinys – kai laivai ir ekipažas paliekami likimo valiai. 2019 m. buvo 40 apleistų laivų, 2020 m. – jau 85, juose jūrininkai priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Dikasterija ragina laivų savininkus privalomai užtikrinti dirbantiems jūroje privalomą draudimą, kuris padengtų išlaidas tuo atveju, kai laivai apleidžiami.
Nors sumažėjo laivų avarijų, skendimų, tačiau net vienas yra per daug, ypač kai žmonės sužeidžiami, miršta, dingsta ar neteisingai apkaltinami, įkalinami. Ši situacija kelia susirūpinimą šeimoms, vaikai lieka be tėvų, nėra net tos vietos, kur artimieji galėtų nunešti gėlę ar pasimelsti. Žinia baigiama pamąstymu, skirtu jūrų apaštalato „Stella Maris“ („Jūrų Žvaigždė”) kapelionams ir savanoriams, kurie pandemijos metu rūpinosi jūrininkais ir žvejais. „Melskimės, kad ir toliau liktų ištikimų apaštalų, skelbiančių Evangeliją, rodančių rūpestingą Bažnyčios veidą, kuri priima ir palaiko šią Dievo tautos dalį“, raginama žinioje, skirtoje Jūrų sekmadieniui. (DŽ/Vatican News)
