Mirė kardinolas E. Martinez Somalo. Popiežiaus telegrama
Kai jis 2007 metais, sulaukęs 80 metų, paliko visas savo pareigas Romos Kurijoje, popiežius Benediktas XVI atsisveikinimo laiške padėkojo už ilgą, subtilią, uolią ir kompetentingą tarnystę Bažnyčiai, atliktą su meile, ir pridūrė, kad labai vertino ir tokias kardinolo savybes, kaip didelis orumas ir skvarbus žvilgsnis.
Popiežiaus Pranciškaus užuojautos telegramoje taip pat rašoma apie kardinolo E. Martinez Somalo, „brangaus brolio dvasiškai vaisingą liudijimą“ per ilgą jo tarnystę šešiems popiežiams, jo pirmtakams. „Prašau Viešpaties, motinišku šventosios Mergelės užtarimu, priimti jį į dangiškąją tėvynę ir džiaugtis palaima, pažadėta ištikimiems Evangelijos tarnams“, – priduriama telegramoje, adresuotoje mirusio kardinolo sūnėnui Fernando Loza Martinez, taip pat kunigui.
Būsimas kardinolas gimė 1927 metų kovo 31 dieną Ispanijoje, Riochos provincijoje, nedideliame Baños de Río Tobía miestelyje. Jis buvo jauniausias iš dvylikos brolių ir seserų. Įstojo į Logronjo, Riochos provincijos sostinės, vyskupijos seminariją, studijas užbaigė Ispanų kolegijoje Romoje. Šioje kolegijoje 1950 metais gavo kunigystės šventimus. Trumpam grįžo į gimtąją vyskupiją, bet vėl buvo pašauktas į Romą, šį kartą į Popiežiškąją bažnytinę akademiją, kuri skirta pasirengti diplomatinei tarnybai Šventojo Sosto atstovybėse. 1956 metais Eduardo Martinez Somalo, jau apsigynęs daktaro laipsnį kanonų teisės ir diplomatijos srityje, pradėjo dirbti Vatikano valstybės sekretoriate, pats pradėjo dėstyti Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje, 1968 metais lydėjo Paulių VI į Kolumbiją, į 39-ąjį Eucharistinį kongresą.
1970 metų pradžioje E. Martinez Somalo gavo sekretoriaus paskyrimą apaštalinėje nunciatūroje Didžiojoje Britanijoje, išvyko, bet už kelių mėnesių buvo pakviestas sugrįžti ir priimti naujas ir gana svarbias asesoriaus pareigas Vatikano valstybės sekretoriate.
1975 metais Paulius VI ispaną kunigą paskyrė apaštaliniu nuncijumi Kolumbijoje, jam buvo suteikti vyskupo šventimai ir arkivyskupo titulas. Jo pasirinktas vyskupo šūkis buvo Veritas et caritas („Tiesa ir meilė“). Galima pridurti, kad, nepaisant vis didesnių ir sunkesnių užduočių, Eduardo Martinez Somalo nuolat lankė ligonius ligoninėse.
Bogotoje ganytojas praleido ketverius metus, dalyvaudamas ne vien krašto, bet ir kontinentinės Bažnyčios susitikimuose. Po to vėl buvo pakviestas sugrįžti į Romą ir paskirtas Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotoju bendriesiems reikalams. Į šį postą jį paskyrė jau Jonas Paulius II ir per devynerius metus šiose pareigose E. Martinez Somalo visada lydėjo šį popiežių daugybėje apaštalinių kelionių visame pasaulyje, įskaitant apsilankymus Nagasakyje ir Aušvice, keliones į Afriką, į kai kurias šalis, kur trūko pagarbos asmens laisvei ir orumui.
1988 metais popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą E. Martinez Somalo pakėlė kardinolu ir paskyrė Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektu, o 1992 – Pašvęstojo gyvenimo ir apaštalinio gyvenimo draugijų kongregacijos prefektu. Šias pareigas jis ėjo iki 2004 metų. Šiuo laikotarpiu kardinolas ispanas dalyvavo ir svarbiausiuose Katalikų Bažnyčios gyvenimo įvykiuose – vyskupų sinoduose, kontinentiniuose susitikimuose, svarbiuose kongresuose.
Panašiu periodu, nuo 1993 iki 2007 metų, kardinolas E. Martinez Somalo, ėjo Katalikų Bažnyčios kamerlingo pareigas, numatančias tam tikras atsakomybes po vieno pontifikato pabaigos, dėl popiežiaus mirties arba atsistatydinimo, iki naujo popiežiaus išrinkimo. Šias pareigas ir atsakomybes kardinolui E. Martinez Somalo teko vykdyti 2005 metais, po šv. Jono Pauliaus II mirties, iki tol, kol konklavoje buvo išrinktas Benediktas XVI. 2007 metais kardinolas pagaliau išėjo į užtarnautą poilsį ir sugrįžo į gimtąją vyskupiją Ispanijoje, kurioje pragyveno dar 14 metų.
Penktadienį, rugpjūčio 13 dieną, prie Šv. Petro bazilikos pagrindinio altoriaus kardinolas Giovanni Battista Re, Kardinolų kolegijos dekanas, vadovaus gedulingoms Mišioms už velionį. Jis bus palaidotas savo gimtajame miestelyje. (RK / Vatican News)
