Kardinolas P. Parolinas: nors pasaulis pavargęs, netrūksta ir vilties ženklų
Rugsėjo 21–27 d. vykstančių debatų temos: atsparumo ugdymas pasitelkiant viltį – atsigauti po COVID-19, atkurti tvarumą, atsiliepti į planetos poreikius, gerbti žmonių teises ir atnaujinti Jungtines Tautas. Vatikano valstybės sekretorius savo kalboje pateikė Šventojo Sosto poziciją kiekviena šių temų.
Pasak kardinolo, vilties paminėjimas bendrųjų debatų temoje atkreipia dėmesį į esminę vilties svarbą žmogaus gyvenime. Viltis skiriasi nuo optimizmo, kuris yra lūkestis, kad viskas klostysis gerai. Mums, krikščionims, viltis, kartu su tikėjimu ir meile, yra pati didžiausia Dievo dovana, kokia tik gali būti žmogaus širdyje.
Kalbėdamas apie atsigavimą po COVID-19 pandemijos kardinolas priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, kuriais jis pernai kreipėsi į JTO Generalinę Asamblėją, sakydamas, kad iš krizės žmogus niekada neišbrenda toks, koks buvo, bet išeina arba geresnis, arba blogesnis. Kad iš pandemijos išeitume geresni, turime remtis atnaujintu brolišku solidarumu. Reikia gerai išsiaiškinti sveikatos apsaugos sistemų trūkumus, dėl kurių per pandemiją daug žmonių liko be pakankamos priežiūros arba be jokios priežiūros. Reikia išnagrinėti ekonominių sistemų trapumą ir trūkumus, dėl kurių daug žmonių atsidūrė paribiuose, o vargstantieji tapo dar labiau pažeidžiami. Galiausiai vardan didesnio atsparumo tokioms krizėms reikia atkakliai kovoti su korupcija.
Norėdami atkurti tvarų visuomenių gyvenimą, turime permąstyti individų ir ekonomikos santykį ir užtikrinti, kad tiek ekonominiai modeliai, tiek vystymosi programos tarnautų žmonėms, ypač tiems, kurie yra visuomenės paribiuose, o ne išnaudotų žmones ir eikvotų gamtos išteklius. Kalbant apie planetos poreikius, prieš akis pirmiausiai iškyla artėjantis COP26 susitikimas Glazge, kuris suteikia tarptautinei bendruomenei labai svarbią galimybę iš naujo įsipareigoti saugoti mūsų bendrus namus.
Kalbėdamas apie žmogaus teises, kardinolas Pietro Parolinas visų pirma atkreipė dėmesį į popiežius Pranciškus ne kartą įvardytą žmogiškųjų santykių krizę, kylančią iš gyvenimo būdo, kuriame vyrauja savanaudiškumas ir švaistymo kultūra, paminanti žmogiškąsias vertybes ir su jomis susijusį transcendentinį asmens orumą. Vis dar labai dažnai pažeidžiamos žmogaus teisės, negerbiamos moterys, čiabuviai, žmonės persekiojami dėl rasės, etninės kilmės ir kalbos, kenčia smurtą ir priespaudą arba tampa antrarūšiais piliečiais. Kartu susiduriame ir su bandymais kitaip aiškinti esamas žmogaus teises, atsiejant jas nuo pamatinių visuotinių vertybių. Šventojo Sosto įsitikinimu, atimdamos iš žmogaus teisių jų pirminį visuotinį matmenį, šios naujos dalinės interpretacijos tampa ideologiniu netikros pažangos etalonu ir dar viena poliarizacijos bei susiskaldymo priežastimi.
Siekdami, kad pasaulis būtų atsparesnis tokioms krizėms, kaip dabartinė pandemija, taip pat norėdami padėti pasauliui lengviau išbristi iš visų krizių, su kuriomis jis susiduria, turime siekti Jungtinių Tautų atsinaujinimo, kad jos vis ištikimiau ir ryžtingiau vykdytų pagrindinius principus ir tikslus, įtvirtintus Chartijoje. Pasak kardinolo P. Parolino, sveikos politikos, grindžiamos bendrojo gėrio ir visuotinio teisingumo siekimu, reikalingumas ypač svarbus Saugumo Taryboje, kurios nariai yra pašaukti būti svarbiausiais taikos visame pasaulyje kūrėjais, tarptautinę taiką keliančiais aukščiau už nacionalinius interesus ar partines ideologijas.
Baigdamas savo ilgoką kalbą, kardinolas Valstybės sekretorius sakė, kad, nors mūsų visuomenės yra išsekintos ir pavargusios, jose netrūksta ir vilties ženklų. Kaip vieną tokių ženklų jis priminė kovo mėnesį, kai pandemijos padariniai dar buvo labai juntami, surengtą popiežiaus Pranciškaus kelionę į Iraką – į šalį, kuri, kad ir per didelius sunkumus, ryžtingai keliasi naujam gyvenimui. „Taikai nereikia nugalėtojų ar pralaimėtojų, bet brolių ir seserų, kurie, nepaisant visų praeities nesusipratimų ir nuoskaudų, keliauja iš konflikto į vienybę“, – citavo popiežiaus žodžius kardinolas P. Parolinas. (JM / Vatican News)
