Sinodas apie sinodiškumą. Paskelbti parengiamieji dokumentai
Pasirengimai būsimam Sinodui, kuriame bus kalbama apie Bažnyčios sinodiškumą, prasidės Romoje spalio 9–10 dienomis, o nuo spalio 17-osios prasidės pasirengimų procesas vieninių Bažnyčių mastu. Šiam etapui yra skirti dabar skelbiami pagalbiniai tekstai – vadovas ir parengiamasis dokumentas – kuriuos Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas su bendradarbiais pristatė antradienį Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje. Šie dokumentai siūlomi kaip pagalbinės priemonės pirmajame pasitarimų etape, kuris vietinių Bažnyčią mastu vyks nuo šių metų spalio iki ateinančių metų balandžio.
Antradienį pristatytas parengiamasis dokumentas pradedamas esminiais klausimais: kaip šiandien įvairiais lygmenimis (nuo vietinio iki visuotinio) įgyvendinamas Bažnyčios, kaip kartu keliaujančios Dievo tautos, idealas?
Vyskupų Sinodo sekretoriatas siūlo keletą būtinų dalykų. Visų pirma kiekvienos vietinės Bažnyčios gyvenimas turi būti labiau įtraukus, kad visi, ypač tie, kurie dėl įvairių priežasčių atsiduria nuošalyje, turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę ir būti išgirsti. Turi būti pripažįstamos ir vertinamos visos dovanos ir charizmos, kurias Šventoji Dvasia suteikia visų žmonių labui. Taip pat reikia išnagrinėti, kaip vietinėse Bažnyčiose išgyvenama atsakomybė, kaip vykdoma valdžia, kaip veikia struktūros, išsiaiškinti, ar stengiamasi iš jų valdymo pašalinti tas praktikas, kurios yra nesuderinamos su Evangelija. Neturi būti pamiršta ir kančia, kurią patyrė nepilnamečiai ir pažeidžiami žmonės dėl dvasininkų seksualinių nusikaltimų, piktnaudžiavimo turima galia Bažnyčios gyvenime ar įtaka žmonių sąžinėms.
Pasak Sinodo sekretoriato, nemažai vilties teikia tai, kad daug kur pasaulyje jau prasidėjo daugiau ar mažiau struktūruoti susitikimai ir konsultavimosi su Dievo tauta procesas. Prašoma į šį procesas kiek įmanoma plačiau įtraukti pasauliečius. Parengiamajame dokumente pakartota, kad visiems pakrikštytiesiems yra suteikia misija būti Evangelijos skelbėjais ir liudytojais, todėl labai svarbu, kad Sinodo kelyje ganytojai nebijotų įsiklausyti į visų Dievo tautos narių balsus. Sinodinėje Bažnyčioje iš tiesų visi turi ko išmokti. Kiekvienas turi girdėti kitus, o visi – klausyti Šventosios Dvasios.
Sinodo sekretoriatas parengiamajame dokumente išryškino dešimt klausimų, kurie turėtų pasitarnauti, kad vietiniu mastu vyksiantys pasirengimai būtų kiek įmanoma turiningesni ir vaisingesni:
– Ar vietinę Bažnyčią suvokiame kaip bendrakeleivių bendruomenę? Kas yra mūsų bendrakeleiviai ir ką mes paliekame už mūsų bendruomenės ribų?
– Ar visi yra išklausomi? Ar girdime jaunimo, moterų balsai?
– Ar bendruomenėje ir jos institucijose skatinamas laisvas ir autentiškas bendravimo stilius be dviveidiškumo ir oportunizmo?
– Kaip malda ir liturgija įkvepia ir padeda eiti kartu? Ar skatinamas aktyvus visų tikinčiųjų dalyvavimas bendruomenės maldoje?
– Ar visi suvokia savo atsakomybę? Ar skatinamas socialinis teisingumas, ginamos žmogaus teisės, saugomi mūsų bendri namai?
– Kaip vyksta bendradarbiavimas su kitomis vyskupijomis, vienuolijomis, judėjimais, institucijomis, netikinčiaisiais?
– Kokie santykiai palaikomi su kitų krikščioniškų konfesijų broliais ir seserimis?
– Kaip vietinėje Bažnyčioje vykdoma valdžia, kokia yra komandinio darbo praktika, kaip skatinama pasauliečių tarnystė?
– Kokios procedūros ir metodai taikomi priimant sprendimus? Kokios priemonės skatinamos siekiant skaidrumo ir atskaitomybės?
– Kaip ugdomi tie, kurie bendruomenėje eina atsakingas pareigas? Kas daroma, kad jie gebėtų labiau įsiklausyti į kitus ir kalbėtis?
Sinodo sekretoriatas prašo, kad vietinių Bažnyčių mastu vyksiančių pasitarimų apibendrinimai būtų sutalpinti į ne daugiau kaip dešimties puslapių tekstą, atsimenant, kad šios proceso tikslas – ne kurti dokumentus, bet sužadinti svajones, pranašystę ir viltį. (JM / Vatican News)
