Prieš metus buvo paskelbta Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“
Praėjus metams po enciklikos „Fratelli tutti“ paskelbimo dar per anksti aiškintis, ar jos poveikis ir atgarsiai bus tokie, kokių sulaukė „Laudato si'“ – kitas svarbaus popiežiaus Pranciškaus dokumentas, paskelbtas 2015 m., kuris, kaip niekada anksčiau, sugebėjo sukelti daug įvairių iniciatyvų ir netgi sudominti daugybę nuo Bažnyčios nutolusių žmonių, sukakties proga paskelbtame komentare rašo Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli.
„Fratelli tutti“ ir „Laudato si'“ – tai Bažnyčios socialinio mokymo dokumentai, todėl turime vengti rizikos juos suprasti tik kaip atsaką į labai konkrečius ir labai konkretaus trumpo laikotarpio sunkumus. Gyvybės gynimas, mums patikėtos kūrinijos apsauga, žmogų gerbianti integrali ekologija nėra trumpalaikiai pasiūlymai, skirti dabartiniam laikui, bet jie priklauso mūsų tikėjimo paveldui ir yra grindžiami Dievo žodžiu. Taip pat ir kvietimas į brolystę, kvietimas priimti kitą žmogų, nesvarbu, kas jis yra ir iš kur jis yra kilęs, laikyti jį ne svetimu, bet broliu, irgi yra ne dabartinio meto naujovė, bet išplaukia iš Evangelijos.
Prieš šešerius metus paskelbta enciklika „Laudato si'“ Pranciškus atkreipė mūsų dėmesį į aplinkosaugos krizės, socialinės krizės, karų, migracijos ir skurdo sąsajas, paragino kurti teisingesnę ir kūriniją gerbiančią ekonominę ir socialinę sistemą, kurios centre būtų žmogus, o ne stabmeldystė pinigams. Prieš metus paskelbtoje enciklikoje „Fratelli tutti“ popiežius nurodė kelią, kuriuo turime eiti, kad pripažintume vieni kitus broliais ir seserimis, kad suprastume, kad esame vieni už kitus atsakingi. To labai reikia šiandien ir tai yra ne kas kita, o Evangelija. Tačiau ir tie, kurie negavo krikščioniškojo tikėjimo dovanos, supranta, kad brolybės žinia yra vienintelis būdas, galintis sustabdyti nuo pražūtingo žingsnio į neapykantos, karo, egoizmo ir fanatizmo bedugnę, rašo A. Tornielli.
