Sinodinio proceso pradžia. Apmąstymų ir maldos susitikimas Vatikane
Jis pradėtas Biblijos intronizavimu susirinkusiems giedant himną Šventajai Dvasiai. Padėjus ant pulto Šventojo Rašto knygą ir sugiedojus Įsikūnijusio Žodžio himną, trimis kalbomis – italų, anglų ir ispanų – perskaitytas skaitinys iš Apreiškimo Jonui (Apr 1, 9-20). Po tylos ir dviejų meditacijų, kurias skaitė Sinodo teologijos komisijos narys iš Burkina Faso ir metodologijos komisijos narė iš Ispanijos, į susirinkusiuosius kreipėsi popiežius Pranciškus, kuris yra Sinodo prezidentas, ir kardinolas Jean-Claude Hollerich, šios generalinės Vyskupų sinodo asamblėjos, kurios tema: „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“, pagrindinis pranešėjas, kuris per ateinančius dvejus metus dar nekartą kreipsis į šios Vyskupų sinodo asamblėjos, kurios paskutinysis etapas įvyks tik po dviejų metų – 2023 m., dalyvius. Pagrindiniam Sinodo asamblėjos pranešėjui pavesta skaityti įvadinį pranešimą ir asamblėjos baigiamąją kalbą.
Šis sinodinis procesas yra kaip marga dėlionė, joje – daugybės spalvų dalelės, kurias atsineš mūsų broliai ir seserys. Mes turime jas atpažinti ir vieną po kitos, tam tikra tvarka, dalyvaujant visiems dėlioti. Tai milžiniška dėlionė, kurioje gali dalyvauti visi, ypač neturtėliai, bebalsiai, esantieji paribiuose. Jei ką nors atmesime, dėlionė nebus užbaigta. Šventoji Dvasia įkvepia pasisakymus ir veda iki išsipildymo, sakė kardinolas J-C. Hollerich.
Pradėsime kelionę kartu, Bažnyčioje, kurios ganytojai turi klausytis kaimenės balso, visi kartu klausytis Dievo balso. Klausytis reiškia eiti nuolankumo keliu, kuris eina prieš mūsų visuomenėse vyraujančią srovę, kurioje reikia rodytis prieš kitus. Klausytis reiškia pereiti nuo „aš“ į „mes“. Klausymasis yra dieviška savybė, patikino kardinolas J-C. Hollerich.
Jis atvirai prisipažino, jog nežino, kokia bus Sinodinio proceso eiga: kol kas visi jos puslapiai tušti. Juos užpildyti turėsite jūs! Aš žinau, kad vienas to nepadarysiu, reikia visų komandinio darbo: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“, – priminė Jėzaus testamentinius žodžius iš Evangelijos pagal Matą (Mt 18, 20) Sinodo pagrindinis pranešėjas.
Pasak jo, mūsų dėlionė bus užbaigta tik tuomet, kai dalyviai iš skirtingų žemynų ir bažnytinių pasaulių įdės savo dalį. Sinodiniame procese patirsime vis augantį, nuo mažos bendruomenės iki pasaulinio sinodinio judėjimo kylantį atpažinimą, einantį etapais per laiką ir erdvę, keliu, kuris nuo „aš“ veda į vis didesnį „mes“. Asmeninis atpažinimas išsiplės į bendruomeninį atpažinimą ir galop pavirs tikru bažnytiniu atpažinimu. Ėjimas nuo vienos pakopos į kitą reikalaus aukojimosi, kai kiekvienas ir visi galėsime subrandintus vaisius atiduoti pjūties šeimininkui: viską, ką išgirdome, pasakytas kalbas, sudėtas maldas, mūsų išvadas ir sprendimus – visa atiduosime jam.
Šios dėlionės, kaip ir viso sinodinio proceso dinamika, turi būti aukojimas. Tokia aukojimo dinamika atveria ausis klausymui, leidžia siekti tikro atpažinimo, kad sinodiškumas būtų vis labiau augantis „mes“, siekimas to, kas leidžia mums augti kartu, kad taptume bendruomene, tikra Dievo tauta.
Galėsime atpažinti Tėvo valią ne pasilikdami sėdėti. Eidami kartu pereisime per daugelį kryžkelių ir reikės apsispręsti. Bažnyčia nėra dėl savęs, ji yra gili bendrystė, reikalauja visų dalyvavimo ir yra siunčiama į misiją. Dievas Tėvas siunčia mus į misiją.
Po kardinolo Jeano-Claude’o Hollericho įvadinės kalbos susikaupimo dalyviai klausėsi liudijimų iš Pietų Afrikos, Jungtinių Valstijų, Korėjos, Australijos, Brazilijos ir Taizé bendruomenės. Kai kurie liudijimai vyko nuotoliniu būdu.
Oficiali Vyskupų sinodo apie sinodiškumą inauguracija – sekmadienio rytą popiežiaus Pranciškaus Šv. Petro bazilikoje aukojamos Mišios. (SAK / Vatican News)
