Sena kaip pasaulis tiesa – visi esame broliai ir seserys
„Ką turime mintyse sakydami novatoriška, nauja?“, – klausė Romos kurijoje tarnaujantis ispanas kardinolas, Vatikane atsakingas už tarpreliginius santykius. Jis pripažino, jog tuomet, kai pasirodė dokumentas apie brolybę ir socialinę draugystę, jis irgi buvo tarp tų, kurie, viešai džiaugdamiesi dokumento novatoriškumu, neatkreipė dėmesio į tai, jog popiežius Pranciškus iš tikrųjų tik pakartojo ir mums priminė seną kaip pasaulis tiesą, esančią ir mūsų tikėjimo pagrindu: visi esame broliai ir seserys.
Tai nėra raginimas jais tapti, o egzistencinė tikrovė: visi esame broliai ir seserys, nei vieno neatmetant!
Pasak kardinolo, jam norisi šypsotis, kai pagalvoja apie apstulbimą, kai kieno patiriamą pavarčius enciklikos tekstą. Tačiau tokia reakcija, patikino M. A. Ayuso Guixot, leidžia suprasti, kokioje situacijoje šiuo metu gyvename. Anot kardinolo, jei pasaulis tik šiandien atranda ir stebisi, kad visi esame broliai ir seserys, kažkas su juo nelabai gero dedasi.
Kurti susitikimo kultūrą – reiškia eiti Vatikano II Susirinkimo vaga, priminė M. A. Ayuso Guixot. Susirinkimo pabaigoje 1965 m. gruodžio 7 d. Paulius VI pasakė: „Senasis pasakojimas apie samarietį buvo susirinkimo dvasingumo paradigma, susirinkimo religija iš principo buvo artimo meilė.“ Kaip tik samariečio figūra yra enciklikos Fratelli tutti centre.
Kardinolas plačiau aptarė tris enciklikos aspektus: neatlyginamą meilę, skirtą visiems, svarbią tarnystę žmonijos žaizdoms užgydyti ir bendrą darbą dėl taikos.
Kalbėdamas apie pirmąjį aspektą – neatlyginamą meilę, skirtą visiems, kardinolas priminė dieviškąją normą Pradžios knygos antrajame skyriuje, jog „negera žmogui būti vienam“, kad atskleistų giliausią tiesą apie žmogų: „Žmogus sukurtas, kad išeitų iš savęs ir sutiktų kitą“. Popiežius Pranciškus įsitikinęs, jog vienintelis atsakymas, tinkantis santykių trancendentiškumui, yra meilės civilizacija. Kaip ir jo pirmtakas Paulius VI, Pranciškus viliasi, jog iškils „meilės civilizacija“. Kalbėdamas apie antrąjį aspektą – žaizdų užgydymo tarnystę – kardinolas M. A. Ayuso Guixot prašo, kad naujomis kūrybingomis solidarumo išraiškomis būtų sustabdytas vykstantis nužmogėjimas vis abejingamesne ir gobšesniame pasaulyje. Brolybė yra veiksmingiausia laikysena prieš atmetimo kultūrą, pandemija tik pagilino išnaudojimo situacijas, kurios tęsiasi nuo amžių pradžios. Svarstydamas apie trečiąjį aspektą – bendradarbiavimą dėl taikos – M. A. Ayuso Guixot patikino, jog tai yra visą pasaulį įpareigojantis reikalas, tai dar didesnė pareiga skirtingoms religijoms, kurios, Pranciškaus žodžiais, „pašauktos budėti kaip brolybės sargybiniai konfliktų naktį, kad taptų taikos kalviais“.
Jėzuitų žurnalo „Civiltà Cattolica“ ir žinomo Jungtinių Valstijų Džordžtauno universiteto surengtos konferencijos dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus, sveikinimo laiške priminęs, jog dialogas yra autentiška buvimo žmogumi patirtis ir kad brolybė, suvokta giliausia jos prasme, yra būdas kurti istoriją. (SAK / L'Osservatore Romano / Vatican News)
