Šventojo Sosto ir Šveicarijos diplomatinių santykių atkūrimo 100-osios metinės
Sekmadienio rytą kardinolas aukojo Mišias Einsiedelno benediktinų abatijoje, kuri garsėja ir kaip maldininkų lankoma Marijos šventovė. Ją 1984 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II. Kardinolas Pietro Parolinas, pradėdamas sekmadienio Mišias, džiaugėsi, kad šią kelionę, kurios priežastis – Šventojo Sosto ir Šveicarijos Konfederacijos diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas, pradeda šioje šveicarų katalikams ir visiems šveicarams brangioje vietoje. Sekmadienį kardinolas Pietro Parolinas aplankė dar vieną svarbią piligrimystės vietą – Flüeli-Ranft, kur prieš penkis su puse šimtmečio gyveno Šveicarijos dangiškasis globėjas šv. Mikalojus iš Flüe.
Pirmadienį Fribūro universitete prasidėjo Šventojo Sosto ir Šveicarijos Federacijos diplomatinių santykių atkūrimo šimtosioms metinėms skirta dviejų dienų konferencija, kurią atidarė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas ir Šveicarijos Konfederacijos viceprezidentas bei užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis.
Šveicarijos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai siekia šešioliktąjį amžių. Popiežiaus atstovas rezidavo Liucernoje ir palaikė ryšius tik su katalikiškais kantonais. Devynioliktojo amžiaus antroje pusėje Šveicarijos vokiškuosius protestantiškuosius kantonus pasiekė Vokietijoje gimęs katalikų įtakai visuomenės gyvenime nepalankus kulturkampf judėjimas. 1873 m. oficialūs santykiai su Šventuoju Sostu buvo nutraukti. Jie buvo atkurti po penkių dešimtmečių pertraukos, kai prieš 100 metų Berne buvo atidaryta Šventojo Sosto nunciatūra. Vis dėlto per pastarąjį šimtmetį Šveicarija Romoje neįkūrė savo ambasados prie Šventojo Sosto, Šveicarijai atstovauja kitose Europos sostinėse reziduojantys ambasadoriai (šiuo metu Liublianoje). Kaip tik dvišalių diplomatinių santykių atkūrimo šimtųjų metinių ir kardinolo P. Parolino vizito proga Šveicarijos Konfederacijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad svarsto galimybę skirti nuolatinį Šveicarijos ambasadorių prie Šventojo Sosto ir atidaryti ambasadą Romoje. Šveicarijos Konfederacijos parlamento komisijos jau davė savo sutikimą, trūksta tik galutinio parlamento pritarimo. (JM / Vatican News)
