Popiežius Kipre ir Graikijoje – grįžimas prie ištakų
Pranciškus vyksta kaip piligrimas susitikti su šiuose kraštuose gyvenančiais žmonėmis. Susitikimo dvasia, popiežiaus noras susitikti su kitu bus pagrindinis kelionės bruožas kaip ir visose kitose kelionėse ir popiežiaus veikloje nuo jo pontifikato pradžios. Pranciškus prieš šią kelionę pasakė, kad nekantrauja atvykti ir susitikti, o šioje kelionėje jis pats jausis ir kaip piligrimas, keliaujantis prie tikėjimo ištakų, pasakė P. Parolin.
Paklaustas apie Kipro padalijimą, Vatikano valstybės sekretorius patikino, jog padėtis yra labai jautri ir kelianti rūpestį, prisiminė balandžio mėnesį Šveicarijoje vykusius JT remiamus pokalbius tarp Kipro respublikos prezidento ir Šiaurės Kipro valdžios atstovų, kuriuose dalyvavo Graikijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos delegacijos. Deja, pokalbiai nieko neišsprendė. Popiežius Kipre pakartos Šventojo Sosto nusistatymą, viltį ir raginimą, kad Kipro problema butų sprendžiama nuoširdžiu ir lojaliu dialogu, siekiant visos salos gerovės. Viešintis popiežius patvirtins Šventojo Sosto nusistatymą ir reikia viltis, kad jo poveikis bus veiksmingesnis, nei skelbiamas iš tolo, sakė P. Parolin.
Paklaustas apie kelionę į Graikiją kardinolas samprotavo apie bendrą visų atsakomybę. Europa negali nematyti, kas vyksta Viduržemio jūros regione. Tai atitolina ir suartina, tačiau visos joje gyvenančios tautos privalo erdvę, kuri dalija, paversti susitikimo erdve. Tačiau vyksta priešingai: tvyro daug įtampos geopolitiniu lygmeniu, prisideda ir migracijos reiškinys. Popiežius pandemijos laikotarpiu priminė, kad „visi esame vienoje valtyje“, pridūrė, kad „turime plaukti kartu“. Visų esamų pasaulinių problemų akivaizdoje – nuo pandemijos iki kūrinijos apsaugos, nuo karų iki skurdo ir bado – turime plaukti kartu, kartu ieškoti bendrų ir daugiašalių sprendimų. Tai vienintelis kelias pirmyn.
Pasak P. Parolino, popiežius ypač nori kreiptis į Europą, paraginti, kad ji atrastų savo šaknis ir vienybę, nepaisant skirtingumų, kurie gali koegzistuoti. Kartu jis nori kreiptis į visą pasaulį, nes būtent migracijos reiškinys kvestionuoja mūsų žmogiškumą, verčia permastyti, kaip priartėti prie šios tikrovės ir šių žmonių. Popiežius grįžta į Lesbo salą po penkerių metų, todėl jo kelionė taip pat bus sugrįžimas prie ištakų, prie mūsų tikrojo žmogiškumo ištakų.
„Linkiu, popiežiaus žodžiais, kad jo kelionė būtų grįžimas prie Evangelijos, brolybės ir mūsų žmoniškumo ištakų“, – sakė P. Parolin, prisiminęs planuojamus popiežiaus susitikimus su broliais ir seserimis ortodoksais, Ortodoksų Bažnyčia Kipre, Bažnyčia Graikijoje, Kipro primu ir Atėnų arkivyskupu, taip pat su katalikais. Jų nedaug, tačiau jie labai aktyvūs, patikino P. Parolin. (SAK / Vatican News)
