Apklausa apie ekumeninį dialogą pandemijos sąlygomis
Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos nario tėvo Hyacinthe’o Destivelle‘o nuomone, „pirmieji ekumeniniai šios pandemijos vaisiai – tai suvokimas, kad esame viena krikščionių šeima. Šio suvokimo šaknys glūdi bendro likimo patirtyje.“
Nors pandemijos metas, ypač dėl įvestų įvairių apribojimų, visiems buvo sunkus ir sudėtingas, dokumente pateikiama daug dvasinio ekumenizmo, bendros maldos, vykusios ir nuotoliniu būdu, pavyzdžių. Kai kas netgi pastebėjo, kad dar niekada Maldos už krikščionių vienybę savaitė nebuvo sulaukusi tokio susidomėjimo, kaip pernai.
Nors pandemija labiau suartino krikščionis, skirtumai tarp Bažnyčių išlieka. Ortodoksai, katalikai ir protestantai turi skirtingą santykį su sakraline erdve, skirtingai supranta sakramentus, fizinio buvimo būtinybę sakramentams priimti, galiausiai šiek tiek skirtingai suvokia ir pačią Bažnyčią. Šis skirtingumas kai kur pandemijos sąlygomis buvo labiau pastebimas.
Dokumente taip pat kalbama apie pačios pandemijos suvokimą. Kai kurie į pandemiją žvelgia kaip į Apvaizdos nulemtą įvykį, kai kurie ją interpretuoja eschatologiniu ar net apokaliptiniu požiūriu. Dėl to kartais neišvengta įtampų. Pastebėtas ir skirtingas požiūris į dėl pandemijos įvestus apribojimus. Jis dažniausiai susijęs su vietos kultūra, ypač su santykiu su valdžia, kuris nėra vienodas. Būta skirtingų požiūrių ir į vakcinas, nors, antra vertus, atkreipiamas dėmesys ir į ekumenines iniciatyvas, kuriomis skiepijimas buvo skatinamas.
Dokumente daroma išvada, kad šiuolaikiniame ekumeniniame dialoge atsispindi visuomenių, kuriose gyvena krikščionys, politiniai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai. Pandemiją krikščionys nori suvokti ne tik kaip pasaulį parbloškusią krizę, bet ir kaip galimybę iš jos išeiti geresniems. Tokios viltys dedamos ir į ekumeninių santykių ateitį. (jm / Vatican News)
