Popiežiaus malda prie Jūrų Madonos paveikslo

Jūrų Madonos paveikslas į Vatikaną atvežtas iš pietinės Italijos Salerno miesto. Paveikslas vaizduoja Mergelę Mariją, sėdinčią soste, glėbyje laikančią ir rodančią kūdikėlį Jėzų. Paveikslas pavadintas Jūrų Madona todėl, kad buvo surastas Salerno pajūryje. Jūreiviai paliudijo, jog tai tas pats paveikslas, kurį 1453 m. gabeno į Neapolį iš Konstantinopolio, dabartinio Stambulo, tačiau per audrą laivas nuskendo, kartu ir Marijos paveikslas.

Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“, pristatydamas Mergelės Marijos paveikslo istoriją ir legendas apie jo atradimą Italijoje, Jūrų Madoną pavadino Pabėgėle, atvaizdo kelionę per Viduržemio jūrą sugretino su pabėgėlių, keliaujančių per šią jūrą, drama – ištrūkusi iš smurto gaubiamo Konstantinopolio, išvykusi į nežinią pirklių laivu, ji papuolė į audrą, laivui sudužus, prie Salerno pasiekė svečios šalies krantus.

Tūkstančiai pabėgėlių keliauja per Viduržemio jūrą siekdami prieglobsčio ir išsigelbėjimo iš karo ir bado situacijų, leidžiasi pavojingon kelionėn ir kartais žūsta jūroje, kurią popiežius Pranciškus yra pavadinęs „kapinėmis be antkapių“, primena pranešime Vatikano dienraštis.

Jūrų Madonos paveikslo kelionė baigėsi laimingai, nes ją pajūryje surado darbininkas, kasęs smėlį statyboms. Pabėgėlė Salerno miesto gyventojams amžiams bėgant suteikė daug malonių, už kurias atsidėkodami tikintieji įkėlė Dievo Gimdytoją vaizduojančios Marijos paveikslą į Šv. Augustino bažnyčios didįjį altorių, o vyskupas bažnyčiai suteikė M. Marijos šventovės statusą. Jūrų Madonos atlaidai Salerne tradiciškai švenčiami pirmąjį rugpjūčio sekmadienį. Tą dieną Pabėgėlė iš žvejo valties laimina tikinčiųjų procesiją krantinėje.

XX amž. pradžioje Vatikano kapitula priėmė sprendimą Salerno Jūrų Madonos paveikslą vainikuoti. Šiemet rugpjūčio 6-ąją minimos paveikslo vainikavimo šimtosios metinės. (SAK / Vatican News)