Verslas pasaulyje po pandemijos privalo tapti gėrio jėga
Susitikimą tema „Parengti ateitį – kurti tvarią, įtraukią ir atsinaujinančią ekonomiką“ surengė Vatikano COVID-19 komisija ir tarpnacionalinių paslaugų bendrovė Deloitte Globe. Susitikimo dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus, laiške paprašęs „ne skambių ketinimų pareiškimų apie didžiuosius principus, o konkretaus įsipareigojimo, kad ekonomika ir finansai tarnautų žmonėms ir Motinai Žemei“.
„Jūsų darbų sėkmės rodiklis tebūna ne pelnas, plėtra, trumpalaikės ir ilgalaikės pajamos, o iš ekstremalaus skurdo išgelbėtų ir oriai dirbti galinčių žmonių skaičius. Argi taip jau sunku sukurti sąlygas, kurios leistų visiems prisidėti savo darbu keičiant pasaulį?“ – laiške klausė popiežius Pranciškus.
Popiežius patikino, jog paprašė Vatikano COVID-19 komisijos „rengti ateitį“ vadovaujantis solidžiu mokslu, Evangelijos tikrove ir solidarumu su marginalizuojamaisiais. „Mūsų bendrų namų saugojimas, skiepai, kova su badu, vargu ir prekyba ginklais visiems mums yra prioritetai ir iššūkiai. Jūsų įnašas gali daug pakeisti; nuoširdžiai trokštu, kad visi prisiimtų atsakomybę kurti geresnę ateitį.“
Po susitikimo paskelbtame komunikate Vatikano COVID-19 komisija ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija pristatė susitikimo dalyvių įžvalgas apie klimato kaitos pasekmes pandemijos laikotarpiu, bendrų pamatinių dvasinių vertybių reikšmę, naujais socialiniais susitarimais kuriamo bendrojo gėrio tikslus, technologijų įtakos teigiamus ir neigiamus aspektus socialiniam įtraukimui.
„Jei nebus galima technologijos inovacijų panaudoti švietimui ir darbo kvalifikacijoms kelti, matysime didesnę atlyginimų nelygybę, didesnį priklausomumą nuo vyriausybių ir augančią masinę migraciją“, – patikino Richardas Houstonas, Deloitte bendrovės pirmininkas.
Pasak Vatikano Migrantų ir pabėgėlių skyriaus pasekretorio kun. Fabio Baggio, „turime priimti teisingus sprendimus dabar – reikia valdyti migracijos srautus pasauliniu mastu, reikia šalių poreikiams ir galimybėms dėmesingo daugiašalio dialogo, realios bendros atsakomybės už humanitarines krizes, kurti darnias ir daugiakultūres visuomenes“.
Susitikime ryškėjo bendra nuostata, jog pandemija padidino ekonominę ir socialinę nelygybę, todėl šiandien reikia priimti teisingus sprendimus – vietoj ekonomikos, kuri išnaudoja žmones ir planetą, reikia visiems tarnaujančios, nė vieno neatskiriančios ir ekologinę sistemą gerbiančios ekonomikos.
„Mintis parengti ateitį skatina pasitelkti kūrybingumą naujais, neišmėgintais būdais ir numatyti kelią į priekį, toli už dabartinės pandemijos krizės ribų, radikaliomis, holistinėmis ir sisteminėmis permainomis, kad visi kartu galėtume gyventi taikoje, ypatingai rūpindamiesi silpniausiais, taikoje su planeta“, – kalbėjo kardinolas Michaelas Czerny, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos l.e.p. pirmininkas.
Dikasterijos l.e.p. sekretorė ir Vatikano COVID-19 komisijos pirmininkė ses. Alessandra Smerilli sakė, kad žodžiai „taika“, „veiksmai“, „tarpusavio ryšys“ ir „rūpinimasis“ turi rasti savo vietą ekonominių sistemų permąstymo ir keitimo procese. Pasak jos, „negalime kaltinti sistemų ir keisti to, kas mums nepatinka, jei nesame pasirengę pakeitimų pradėti pirmiausiai nuo savęs“. (SAK / Vatican News)
