Kard. P. Parolin: kunigas visada yra mokinys
Trijų dienų simpoziumo tema buvo kunigystės fundamentinė teologija, aiškinama plačioje visų pakrikštytųjų bendros kunigystės perspektyvoje, kuri įgyvendinama per Bažnyčios sinodiškumą.
Šeštadienio Mišių homilijoje kardinolas pažymėjo, kad pirmoji kunigystės teologijos prielaida ir svarbiausias principas yra tai, kad kunigas yra Dievo pašauktas asmuo. Iniciatyva visada priklauso Dievui, kuris pasirenka mokinius, suteikia jiems konkrečią apaštališką misiją. Visada sveika dvasiškai grįžti prie savo pašaukimo ištakų, iš naujo išgyventi savo kelionės su Kristumi pradžią, kasdien atnaujinti savo pirmąjį „Taip“, niekada nepamiršti, kad ne pats kunigas yra savo pašaukimo autorius, bet Viešpats norėjo, kad pašauktasis juo sektų. Kunigas yra ir visada liks mokinys, kuris kasdien mokosi įžengti į Dievo karalystės slėpinius, gyventi kartu su Jėzumi. Kristus turi būti kunigo gyvenimo centras.
Kartodamas tai, ką ne kartą yra sakęs popiežius Pranciškus, kardinolas pabrėžė, kad kunigo skelbiamas žodis visada turi semtis minties aiškumo ir įsitikinimo jėgos iš gyvojo Dievo žodžio šaltinio – iš protu apmąstytos ir širdimi medituotos Evangelijos. Todėl kunigo žodis yra antrasis žodis, einantis po Dievo žodžio. Kunigas skaito Dievo žodį, priima jį į savo sielą, apmąsto maldoje ir po to dalijasi juo su savo broliais bei seserimis.
Kardinolas pakartojo ir šv. Pauliaus įspėjimą, kad iš kunigo lūpų neturi sklisti žalingi žodžiai. Visi žodžiai, kurie skamba iš kunigo lūpų, turi būti pamokantys, darantys gera tiems, kurie jų klausosi. Kunigas visada privalo vykdyti savo tarnystę, įkvėptas sielovadinės meilės, turi plėsti savo tarnystės akiratį, kad pasiektų visus, kuriuos Dievas nori apkabinti savo meile. (jm / Vatican News)
