Laterano sutarčių metinės. Pijaus XI gestai vertingesni už šimtus žodžių
Prieš keletą dienų paminėtas Achille Ratti išrinkimo popiežiumi šimtmetis. Vienas iš svarbiausių jo pontifikato įvykių buvo Šventojo Sosto ir Italijos Karalystės susitaikymo įvykis, dėl kurio Pijus XI pelnė „Susitaikymo popiežiaus“ vardą.
Susitaikymas, įtvirtintas 1929 m. pasirašytomis Laterano sutartimis – traktatu, konvencija ir konkordatu – leido popiežiui ir Šventajam Sostui vietoj žlugusios Popiežiaus valstybės įkurti nuo Italijos nepriklausomą ir suverenią valstybę Romoje – Vatikano Miesto Valstybę, atkurti nutrūkusius santykius su Italija ir pradėti naują istorinį popiežiaus valstybės gyvavimo etapą, kuris teisiasi jau 93 metus.
Pats pirmasis Pijaus XI susitaikymo gestas buvo pirmasis palaiminimas Romos miestui, suteiktas 1922 m., išrinkimo popiežiumi dieną. Eidamas palaiminti Vatikano bazilikoje naujojo popiežiaus laukusių asmenų, Pijus XI paprašė jį nuvesti į bazilikos išorės balkoną, kad išėjęs į jį palaimintų susirinkusiuosius Šv. Petro aikštėje.
Apie šį epizodą prieš keletą dienų susitikime su kunigais iš Milano vyskupijos papasakojo popiežius Pranciškus, pasak kurio jo kraštietis Pijus XI buvo priverstas laukti net 40 minučių, kol iškviestiems meistrams galop pasisekė atverti prieš šešis dešimtmečius užsklęstas bazilikos balkono duris.
Nuo Pijaus XI pirmojo palaiminimo Urbi et orbi – Romos miestui ir visam pasauliui – prasidėjo nauji laikai: popiežius paliudijo Bažnyčios atsivėrimą pasauliui, o savo tėvynės Italijos atžvilgiu – Šventojo Sosto pasiryžimą susitaikyti su Italija.
„Pijaus XI gestai vertingesni už šimtus žodžių“ – apie savo pirmtaką, buvusį Milano arkivyskupą, pasakė popiežius Pranciškus.
Dešimtmečiais užsklęstos Vatikano bazilikos balkono durys simboliškai liudija apie skriaudą, kurią Šventasis Sostas patyrė dėl susivienijusios Italijos 1870 m. užgrobtų ir aneksuotų Bažnyčios valstybės teritorijų. Tačiau naujo popiežiaus gestas buvo ženklas, jog Šventasis Sostas pasiryžo eiti susitaikymo su Italija keliu. Apie šią aplinkybę liudija Romos gatvė, iš miesto atvedanti iki Vatikano, pavadinta Susitaikymo gatve – Via della Conciliazione.
Italija susitaikymo ir kitus įsipareigojimus su Šventuoju Sostu, pasirašytus 1929 metų vasario 11 dieną, patvirtino Karalystės parlamento balsavimu ir ratifikavimo protokolais, o Italijos Respublika Laterano sutartis pripažino 7 konstitucijos straipsnyje. Abišaliu sutarimu 1984 m. vietoj senojo buvo pasirašytas naujas konkordatas.
Pijus XI Laterano sutarčių ratifikavimo proga paskelbė Vatikano miesto valstybės Pagrindinį įstatymą, pasirašytą 1929 m. birželio 7 d., ir tą pačią dieną laiške savo valstybės sekretoriui nurodė jo vardu pasiųsti telegramą Italijos karaliui Viktorui Emanueliui III. Pranešęs apie ką tik įvykusį pasikeitimą Laterano sutarčių ratifikavimo dokumentais, Pijus XI suteikė nuoširdų ir tėvišką palaiminimą karaliui, karalienei, visai karališkajai šeimai, Italijai ir pasauliui.
Telegrama Italijos karaliui buvo dar vienas simboliškas Pijaus XI susitaikymo ženklas Italijai. Tai kartu buvo istorinis įvykis naujos nedidelės Vatikano Miesto Valstybės gyvenime: kardinolo Pietro Gasparri telegrama popiežiaus vardu buvo pirmoji telegrama, išsiųsta iš Vatikano Miesto Valstybės telegrafo stoties.
Telegrafo, o po trejų metų – ir Vatikano radijo stoties įkūrimas liudijo popiežiaus ryžtą pasitelkti naujausias žinias ir komunikacijos technologijas. Šventasis Sostas internetinės ir skaitmeninės komunikacijos eroje tęsia evangelizavimą, kreipdamasis į visus – „dvasininkus ir vienuolius, tikinčiuosius ir netikinčiuosius, valdančiuosius ir valdomuosius, turtingus ir vargšus, darbininkus ir darbdavius, engiamus ir persekiojamus, nes pagal slėpiningą Dievo planą, apaštalo Petro įpėdinio – Romos vyskupo – skelbimas skirtas visai žmonijai ir kūrinijai“ (Pijus XI, 1931 m.).
(SAK / Vatican News)
