Popiežiškosios akademijos mini katakombų tyrinėtoją G. B. de Rossi
Greta didžiųjų popiežiškųjų akademijų – Mokslų akademijos, Gyvybės akademijos ir Socialinių mokslų akademijos – nuo seno veikia taip pat septynios mažosios, vienijančios teologijos, mariologijos ir kitų bažnytinių mokslo šakų bei su krikščionybe susijusių humanitarinių mokslų specialistus, taip pat menininkus ir kultūros veikėjus.
Šiemetinis akademijų posėdis skirtas krikščioniškosios archeologijos pradininkui Giovanni Battista de Rossi, minint 200 metų sukaktį nuo jo gimimo. Taip pat išrinkti kasmetinių premijų laureatai, šiemet jais tapo trys archeologai: vengras Gyözö Vörös, daug metų tyrinėjantis citadelę Negyvosios jūros Jordanijos krante; italai Domenico Benoci – už disertaciją apie Romos šv. Kaliksto katakombų epigramas ir Gabriele Castiglia – už monografiją „Krikščioniškoji centrinės ir pietų Toskanos topografija“.
Laiške kardinolui Ravasi popiežius visų pirma džiaugiasi, kad buvo surengtas pernai dėl pandemijos atidėtas akademijų posėdis. Minėdamas šiuolaikinės krikščioniškosios archeologijos pradininką Giovanni Battista de Rossi, kurio gimimo 200 metų sukaktis šiemet minima, popiežius Pranciškus primena, kad būtent šio archeologo dėka šiandien galime lankyti Romos katakombas. De Rossi darbą labai skatino popiežius Pijus IX, kuris 1852 m. įsteigė Krikščioniškosios archeologijos komisiją. Šis archeologas, pirmiausia ištyrinėjęs seniausią Šv. Kaliksto katakombų dalį, gretai patraukė ir kitų specialistų dėmesį, o per juos visiems tikintiesiems buvo priartintas tvirto ir karšto pirmųjų amžių krikščionių tikėjimo liudijimas. Piligrimai, kurie šiandien vaikšto de Rossi atrastų ir ištirtų katakombų tuneliais, keliauja per tas pačias vietas, per kurias keliaudavo mūsų tikėjimo protėviai, su jauduliu lankydami kankinių kapus, rašo popiežius. (jm / Vatican News)
