Valstybės sekretorius apie galimą popiežiaus kelionę į Kyjivą
Kardinolas P. Parolinas patvirtino, kad tokios kelionės galimybė yra svarstoma, taip aiškinamasi, ar tokia kelionė galėtų priartinti karo pabaigą. Minėdamas pačios kelionės organizacinius aspektus, kardinolas sakė, jog Ukrainos valdžia garantuoja, kad nebūtų jokių grėsmių, nes juk šalį lanko ir kiti lyderiai. „Kelionę galima surengti“, – sakė kardinolas. „Tačiau reikia išsiaiškinti, kokių pasekmių šį kelionė gali turėti, įvertinti, ar ji tikrai gali padėti užbaigti karą.“ Kardinolas atvirai pridūrė, kad jo minimos pasekmės – tai ir tokios kelionės galima įtaka santykiams su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. Jis taip pat patvirtino, kad norima surengti popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimą – antrąjį po 2016 m. vasario 12 d. Kuboje įvykusio susitikimo. Kalbėdamasis su žurnalistais kardinolas prisipažino, kad galimo susitikimo su patriarchu Kirilu reikalais rūpinasi ne Valstybės sekretoriatas, bet Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba. „Kiek man žinoma, vyksta pasirengimo darbai“, – sakė kardinolas.
Ketvirtadienio pavakare kalbėdamasis su žurnalistais Vatikano valstybės sekretorius pakartojo raginimą imtis visų priemonių, kad būtų išvengta karo eskalacijos, kad būtų ieškoma būdų pradėti taikos derybas. Kardinolas Parolinas su liūdesiu komentavo žiaurumus Bučoje. „Tikiuosi, kad jie taps lūžio tašku, – sakė jis, – kad privers visus susimąstyti apie būtinybę kuo greičiau nutraukti karą.“
Pastarosiomis dienomis gana didelio atgarsio ir, neretais atvejais, nepalankių komentarų sulaukė kardinolo P. Parolino interviu, kurį jis jau prieš savaitę davė žinių agentūrai „ACI stampa“. Kai kurie komentuotojai teigė, kad Šventasis Sostas nepritaria Ukrainos gynybos rėmimui. Į pastaruosius samprotavimus reagavo apaštališkoji nunciatūra Kyjive. Jos interneto svetainėje paskelbtame komentare sakoma, kad toks kaltinimas yra nepagrįstas. Minėtame kardinolo interviu kalbama apie tris atskirus dalykus ir tie trys teiginiai yra išsakyti aiškiai vienas nuo kito atskirtais sakiniais. Vienas jų – Katalikų Bažnyčios mokymas pripažįsta, kad kiekviena šalis, o šiuo atveju – Ukraina, turi teisę gintis. Antras – konstatuojama, kad tarptautinė bendruomenė nenori tiesiogiai dalyvauti kare, tačiau kai kurios šalys siunčia ginklų. Trečia – sakoma, kad yra rizika, jog situacija gali dar labiau paaštrėti ir sukelti neįsivaizduojamų pasekmių.
Tame pačiame nunciatūros Kyjive komunikate paneigiama ir kita pastarosiomis dienomis platinta melagiena, skambanti kaip visiška nesąmonė, kad V. Putinas dalį savo pinigų laikąs Vatikano banke. Tai netiesa, rašoma nunciatūros puslapyje, ir paaiškinama, kad šis bankas – Religinės veiklos rėmimo institutas – tvarko tik fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su Katalikų Bažnyčia ar Šventuoju Sostu, sąskaitas. (jm / Vatican News)
