Kardinolas L. A. Tagle: brolybė padės rūpintis Dievo kūrinija
Asamblėjoje liepos 10–18 dienomis Dar es Salamo Nyerere kongresų centre (NICC) dalyvavo Bažnyčių delegatai vyskupai ir dvasininkai iš devynių rytų Afrikos kraštų: Eritrėjos, Etiopijos, Kenijos, Malavio, Pietų Sudano, Sudano, Tanzanijos, Ugandos ir Zambijos.
Kardinolas Luis A. Tagle taip pat pasakė atidarymo Mišių, kurioms vadovavo kardinolas John Njue, Nairobio arkivyskupas emeritas, homiliją. Asamblėją dalyvavimu pagerbė Tanzanijos prezidentė Samia Hassan Suluhu. Arkivyskupas Kasonde, regioninės vyskupų konferencijų asociacijos (AMECEA), pirmininkas priminė, kad pagrindinis asamblėjos tikslas buvo popiežiaus enciklika Laudato si'.
Kardinolas L. A. Tagle paragino regioninės asociacijos ganytojus visuotinės brolybės dvasioje kovoti su gamtos nykimu. Anot iš Filipinų kilusio Romos kurijos dvasininko, norint tinkamai kovoti su aplinkos niokojimu, reikia laikytis broliškų struktūrų, kurios reikalauja rūpintis vieni kitais. „Nesirūpinimas kitų gerove neatsiejamas nuo nepagarbos aplinkai“, – sakė L. A. Tagle. Jis patikino, kad, kai nėra žmogiškosios brolybės, beveik automatiškai kūriniją pradedama naudoti ne pagal paskirtį – kūrinija tampa priemone konkuruoti su kitais, dominuoti.
Kai pažeidžiama žmonių brolybė, su kūrinija elgiamasi ne su pagarba ir dėkingumu, į kūriniją žiūrima ne kaip į žmoniją vystančią, bet kaip į kitus nuskurdinančią ir šitaip kūrinija tampa godumo įrankiu. Mes puikiai suprantame, kad brolybės ir rūpinimosi kitais stoka egzistuoja kartu su kūrinijai kenčiančiomis praktikomis, sakė buvęs Manilos, Filipinų sostinės, arkivyskupas L. A. Tagle.
Artimųjų, kaip brolių ir seserų, nepaisymas ir netinkamas kūrinijos užvaldymas yra vienas nuo kito priklausantys dalykai, jie vienas kitą sustiprina. Popiežius tai paryškino enciklikoje Laudato si', sakydamas, kad žmogaus aplinka ir gamtos aplinka nyksta kartu. Be to, blogėjant žmogaus vystymuisi, blogėja ir ekologinė aplinka. Negalime tinkamai kovoti su aplinkos būklės blogėjimu, jei nepašalinsime priežasčių, susijusių su žmogaus ir socialine degradacija.
Savo enciklikoje popiežius ragina siekti integralios ekologijos arba ekologinio teisingumo, pažymėdamas, kad labai dažnai stabai, kuriuos garbiname, esame mes patys.
„Tapome kūrinijos šeimininkais, pamiršdami, kad esame kūriniai, o ne dievai. Pamiršome, kad esame prižiūrėtojai, o ne savininkai. O kai pradėsime šitaip elgtis su kūrinija, kas mums sutrukdys galvoti, kad esame kitų žmonių savininkai? – klausė kardinolas L. A. Tagle. Jis pakartojo, kad reikia aiškiai suprasti pagrindines aplinkos būklės blogėjimo priežastis, tačiau tik atsigręždami į Dievą ir vengdami būti stabais, ypač stabais, kuriais esame patys sau, praskinsime kelią į brolybę ir rūpinimąsi Dievo kūrinija.
Rytų Afrikos katalikų vyskupų konferencijų asociacija (AMECEA) siekia vientiso pastoracinio požiūrio į Bažnyčiai rūpimus klausimus regione. Pirmoji asociacijos asamblėja įvyko 1961 m. Nuo tada reguliariai, dažniausiai vis kitame asociacijos krašte arba Romoje, rengtos asamblėjos regionui ir Afrikos žemynui aktualiomis temomis. Pirmoji asamblėja surengta Tanganikos teritorijoje, iš kurios susikūrė dabartinė Tanzanija, svarstė bendro pobūdžio temą Bažnyčios Afrikoje ateitis. Kitos dvi asamblėjos sutapo su Vatikano II susirinkimu, todėl įvyko Romoje. Asociacija įkūrė regioninį katalikų universitetą (CHIEA), Asociacijos AMECEA tyrimų, tikėjimo ugdymo ir socialinės komunikacijos skyrius parengė pastoracines gaires dėl dvasininkų stokos augančios populiacijos atžvilgiu ir pašaukimų formacijos afrikietiškajame kontekste; dėl būtinumo Bažnyčiai tapti vietine tikrove per jos gyvenimą ir veiklą mažosiose bendruomenėse; dėl šeimų, kurios būtų tikrai krikščioniškos ir afrikietiškos; jaunimo; dėl Evangelijos įkultūrinimo; Bažnyčios ir plėtros besirengiant Afrikos sinodui; dėl evangelizavimo trečiajame krikščionybės tūkstantmetyje; dėl AIDS pandemijos Afrikoje, susitaikymo, taikos ir teisingumo. 2011 m. Rytų Afrikos katalikų vyskupų konferencijų asociacija (AMECEA) iškilmingai paminėjo veiklos penkiasdešimtąsias metines, vėliau įvykusiose asamblėjose vyskupai dėmesį skyrė evangelizavimo ir solidarumo, atsivertimo ir krikščioniškojo liudijimo, regiono Bažnyčių skirtingumo, orumo ir vienybės klausimams. (SAK / Vatican News)
