Kodėl ginklai parduodami tiems, kurie sukelia žalą?!
Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje pabrėžia prekybos ginklais keliamus pavojus ir pasisako prieš technologijų plėtrą, vykdomą be atsakomybės ir sąžinės.
Arkivyskupas Gabriele Giordano Caccia, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose, kalbėjo 77-ojoje Generalinės Asamblėjos sesijoje, pabrėždamas prekybos ginklais nešamą blogį: „Gėdinga, kad yra tokių, kurie kaupia didelius turtus prekiaudami mirties įrankiais.“
Kalbėdamas diskusijoje apie konvencinius ginklus, arkivyskupas G. G. Caccia patvirtino Šventojo Sosto paramą įvairioms JT iniciatyvoms, nukreiptoms prieš prekybą smulkiųjų ginklų. Pasak jo, smulkieji ginklai gali būti vadinami riboto naikinimo ginklais, bet kasmet jie nusineša šimtus tūkstančių gyvybių visame pasaulyje.
Arkivyskupas taip pat pabrėžė tamprų ryšį tarp taikos ir integralaus žmogaus vystymosi. Jis priminė, kad 1967 m. popiežius Paulius VI paskelbė, kad vystymasis yra naujas taikos vardas, šis kvietimas atspindėtas JTO 2030 m. tvaraus vystymosi darbotvarkėje, kurioje teigiama, kad negali būti tvaraus vystymosi be taikos ir jokios taikos be tvaraus vystymosi.
Baigdamas arkivyskupas G. G. Caccia pacitavo popiežių Pranciškų: „Kodėl mirtini ginklai parduodami tiems, kurie planuoja sukelti neapsakomas kančias pavieniams asmenims ir visuomenei? Deja, kaip mes visi žinome, atsakymas yra – tik dėl pinigų: pinigai, permirkę krauju, dažnai – nekaltu krauju“.
Arkivyskupas G. G. Caccia taip pat diskutavo apie kitas nusiginklavimo priemones ir tarptautinį saugumą, atkreipdamas dėmesį į piktnaudžiavimą komunikacinėmis technologijomis. Nors, pasak jo, šios technologijos gali mus suartinti, tiesa yra ir tai, kad jas galima pasitelkti žalai padaryti.
Cituodamas popiežiaus Pranciškaus encikliką „Fratelli tutti“, arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad šis piktnaudžiavimas iš dalies kyla dėl to, kad spartaus technologijų vystymosi nelydėjo žmogaus atsakomybė, vertybės ir sąžinė. Tad žmonija įžengė į naują erą, kurioje techninis meistriškumas atvedė mus į kryžkeles, teikdama didelius pažadus ir pavojus.
Atsižvelgdamas į tai, arkivyskupas pateikė kelis siūlymus dėl valstybių laikysenos skaitmeninėje erdvėje. Pirma, valstybės turėtų gerbti kiekvieno žmogaus prigimtinį orumą, ginti žodžio laisvę ir privatumą. Antra, valstybės turėtų apsaugoti pačius pažeidžiamiausius užtikrindamos ypatingos svarbos infrastruktūrų saugumą – ligoninių, vandens tiekimo sistemų, elektrinių ir pan. – ir nekeldamos tyčinės žalos kitų valstybių infrastruktūrai. Galiausiai, arkivyskupas sakė, kad valstybės turėtų vadovautis teisingumo principu, kad gebėjimų stiprinimo pastangos būtų naudingos toms valstybėms, kurios negali džiaugtis vienodais skaitmeninės revoliucijos vaisiais lygiomis dalimis su kitais.
(DŽ/Vatican News)
