Pratęstas Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl vyskupų
„Vatikano pusė yra įsipareigojusi tęsti pagarbų ir konstruktyvų dialogą su Kinijos puse, kad susitarimas būtų veiksmingai įgyvendinamas ir toliau plėtojami dvišaliai santykiai, siekiant puoselėti Katalikų Bažnyčios misiją ir Kinijos žmonių gerovę“, – rašoma komunikate.
Galima priminti, kad vyskupų skyrimas yra istorinė Šventojo Sosto ir vienvaldės komunistų partijos valdomos Kinijos problema. Kaip žinia, Katalikų Bažnyčioje Romos vyskupo, apaštalo Petro įpėdinio, galia skirti vyskupus yra apaštalinės įpėdinystės ir autentiškumo, Bažnyčios vienybės klausimas. Tuo tarpu kinams – tai užsienio valdžios kišimasis į jų vidinius klausimus ir jų valstybei nelojalių struktūrų kūrimas. Pagal šią logiką Kinija sukūrė vadinamąsias patriotines asociacijas, tame tarpe katalikams, kurios iš arti kontroliuojamos valdžios pareigūnų. Žiūrint plačiau, egzistuoja bendra religijos laisvės problema, kurios laipsniai kiekviename regione skiriasi: kai kur katalikų bendruomenės represuojamos, kai kur gyvena pakankamai laisvai. Kaip žinia, komunistinio ateizmo ideologijos perspektyvoje religiniai įsitikinimai neturi jokios vertės, kuriuos anksčiau ar vėliau ištirpdys materialistiškai suvokiamas protas ir racionalumas. Po dešimtmečių istorinės patirties, akivaizdžiai parodžiusios jos neatitikimą tikrovei, ši ideologija šiek tiek atlyžo, represijų prieš religiją mažiau, tačiau ji vis dar yra stipri ir pasireiškia įvairiais būdais, kaip nuolatos primena skeptiškai ar kritiškai žiūrintys į Vatikano ir Kinijos susitarimą.
Popiežius Benediktas XVI 2007 metais paskelbė svarbų laišką kinams, skirtą visų pirma katalikams Kinijoje, bet taip pat valdžios institucijoms. Popiežius išdėstė argumentus, jog Bažnyčia nesiekia valstybės vaidmens, o tikras katalikas gali būti tikru bei lojaliu kinu, panašiai kaip ir kitų kraštų katalikai yra lojalūs piliečiai. Antra, jis pasiūlė vienybės ir gydymo kelius katalikų bendruomenei, padalintai į dvi dalis: vieni priklauso patriotinei asociacijai, o kiti kartais gyvena pusiau pogrindžio sąlygomis, vienas kitą vertindami įtariai. Galima sakyti, kad susitarimas dėl vyskupų skyrimo – ne visi jo punktai yra paviešinti – yra pastangų spręsti valstybės ir Bažnyčios santykių bei pačių katalikų vienybės problemų tęsinys. Dar kartą verta pabrėžti, kad susitarimas yra laikinas, eksperimentinėje stadijoje.
„Istorija moko, kad Šventasis Sostas, spręsdamas subtilų ir svarbų vyskupų skyrimo klausimą, dažnai susitardavo dėl tokių skyrimo procedūrų, kurios atsižvelgia į konkrečias šalies sąlygas, tačiau niekada nenusižengia tam, kas Bažnyčiai yra esminis ir pamatinis dalykas: paskirti gerus ir veiksnius ganytojus“, – sakė Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, Vatican News komentuodamas žinią apie susitarimo pratęsimą dviem metams. Jis pažymėjo, kad per keturis galiojimo metus susitarimas davė trigubus vaisius. Viena, visi Kinijos Katalikų Bažnyčios vyskupai yra visiškoje bendrystėje su Petro įpėdiniu ir nebėra neteisėtų vyskupų šventimų. Paprasti tikintieji tai girdi kiekvienose šventosiose Mišiose, kuriose aiškiai minimas popiežius, o tai prieš keletą metų buvo neįsivaizduojama. Antrasis vaisius – šešių vyskupų šventimai pagal susitarimo dvasią ir nustatytą tvarką, galutinį žodį ištariant popiežiui. Trečiasis vaisius yra tas, kad per tą laiką šeši „pogrindiniai“ vyskupai buvo įregistruoti, o jų pareigos – pripažintos valstybės.
„Tai gali atrodyti nedideli pasiekimai, tačiau tiems, kurie į istoriją žvelgia tikėjimo akimis, jie yra svarbūs žingsniai siekiant palaipsniui užgydyti praeities įvykių bažnytinei bendrystei padarytas žaizdas. Todėl verta dar kartą pabrėžti, kad susitarimas susijęs su gero institucinio ir kultūrinio dialogo stiprinimu, tačiau daugiausia kalbama apie dalykus, kurie yra būtini kasdieniam Bažnyčios Kinijoje gyvenimui. Turiu galvoje švenčiamų sakramentų galiojimą ir milijonų Kinijos tikinčiųjų tikrumą, kad jie gali gyventi savo tikėjimu visiškoje katalikiškoje bendrystėje ir nebūti įtarinėjami nelojalumu savo šaliai“, – sakė kardinolas P. Parolinas.
„Žinoma, neužsimerkiame prieš daug sunkumų konkrečiame katalikų bendruomenių gyvenime ir jiems skiriame didžiausią dėmesį. Jų sėkmingam įveikimui būtini nauji žingsniai visų pusių bendradarbiavime: Šventojo Sosto, centrinės valdžios, vyskupų ir jų bendruomenių, vietos valdžių. (...) Galutinis šios kelionės tikslas – kad mažoji Kinijos katalikų kaimenė galėtų ramiai ir laisvai gyventi krikščioniškąjį gyvenimą, kurį sudaro Evangelijos skelbimas, tvirta formacija, džiaugsmingas Eucharistijos šventimas ir aktyvus artimo meilės liudijimas“, – pridūrė artimiausias popiežiaus bendradarbis. (RK / Vatican News)
