Popiežiaus valstybės sekretorius aukojo Mišias už Ukrainą
Susitarimas dėl Ukrainos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių užmezgimo buvo pasirašytas 1992 m. vasario 8 d. Šis aktas užbaigė ir vainikavo jau 1919 m. pradėtas pastangas, kurios tuo metu neturėjo sėkmingos baigties, nes Ukraina nesugebėjo įtvirtinti po Pirmojo pasaulinio karo paskelbtos nepriklausomybės.
Šia iškilminga Eucharistija minime 30-ąsias džiugaus įvykio metines, kalbėjo kardinolas Mišių homilijoje, tačiau mūsų džiugesį temdo jau beveik devynis mėnesius trunkantys plataus masto karo veiksmai, dėl kurių dalis šalies virto griuvėsiais, apgaubtais tamsos. Tačiau mirties apsuptyje Mišių pirmajame skaitinyje nuskambėjęs Dievo žodis sako ką kita: „Kai tik iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų, tada dykuma pavirs sodais, o sodai suvešės kaip miškas“ (Iz 32, 15).
„Gal pranašas yra naivus optimistas? O gal jis yra kvailys, kuris leidžiasi suviliojamas geresnės ateities miražo, nors matome, kad žmonija eina į pražūtį?“ Pasak kardinolo, kas apmąsto Biblijos puslapius, žino, kad jie yra persmelkti konkrečios vizijos, kuri nepasiduoda utopijoms. Šie žodžiai – tai ne žmogiškų apskaičiavimų ir išvadų rezultatas, bet skelbimas, ateinantis iš paties Dievo. Jis atgaivins ir perkeis tai, kas atrodė prarasta. Malda už taiką, vienijanti žmonių širdis, yra pagrįsta tokiu pasitikėjimu.
Nors matome karą, kuris ir toliau sėja mirtį, nors matome, kaip žlunga mėginimai atkurti taiką ar rasti į ją vedančius sprendimus, nors toliau teka ašaros ir liejasi kraujas, vis dėlto reikia melstis už taiką Ukrainoje ir kiekvienoje nuo karo kenčiančioje šalyje, reikia melstis, kad neišblėstų pasitikėjimas Dievo pažadu ir kad jis kuo greičiau išsipildytų. „Nors žmonių valia ir pastangos žlunga, prašykime Dievą išlieti savo Dvasią ant taikos trokštančios žmonijos, kad ji būtų išvaduota iš ginkluotų konfliktų nelaimės“, – kalbėjo kardinolas.
Mišių Evangelijoje nuskambėjo garsieji Jėzaus žodžiai: „Nesipriešink piktam žmogui, bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą“ (Mt 5, 39). Pamokslininkas sakė, kad, priešingai nei atrodo, Viešpats nereikalauja neteisingų ir neįmanomų dalykų. Prašydamas atsukti kitą skruostą, jis iš tiesų nesako, kad reikia nusilenkti neteisybei. Tai patvirtina paties Kristaus elgesys: kai teismo metu jam buvo suduotas smūgis, jis neatsuko antro skruosto, bet pareikalavo, kad jį mušęs kareivis pasiaiškintų. Šie Viešpaties žodžiai, pasak kardinolo, reiškia, kad, jei yra teisėta gintis, kai esame užpulti, tai dar labiau privalome gintis viduje nuo neapykantos ir keršto.
Baigdamas homiliją kard. Pietro Parolinas meldė Dievą, kad kuo greičiau išsipildytų pranašo Izaijo linkėjimas Ukrainai, kad iš dykumos ji vėl taptų žydinčiu sodu ir vešliu mišku. (jm / Vatican News)
