Pristatyta žinia Taikos dienai: atskirai nesugebėsime išspręsti problemų
Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas buvo vienas iš keturių pranešėjų, penktadienio spaudos konferencijoje pristačiusių popiežiaus Pranciškaus žinią 2023 m. sausio 1-ąją 56-ąjį kartą minėsimai Pasaulinei taikos dienai.
Kardinolas priminė pirmųjų pandemijos savaičių ir mėnesių situaciją: visa žmonija susidūrė su milžinišku stresu. Mirtingumas augo, o apie ligą nebuvo patikimos informacijos, trūko terapijos ir prevencijos strategijos. Reikėjo bendro tarptautinio plano, o tokio nebuvo. Užplūdo masinė dezinformacija, kaltinimai, melagingi ir paniką keliantys teiginiai. Sprendimų priėmėjai pirmenybę teikė patentų savininkų reikalavimams, o ne žmonių poreikiams visame pasaulyje. Šios krizės metu popiežius Pranciškus paskelbė encikliką Fratelli tutti apie žmonių brolybę bei įsteigė COVID-19 komisiją, kurios koordinavimą patikėjo Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijai. Nors ji jau baigė savo darbą, jo metu sukaupta patirtis įgyja kitus pavidalus.
„Niekas negali išsigelbėti pats vienas. Iš krizės neišeisime tokie patys: stenkimės išeiti geresni, o ne blogesni“, – priminė dažnai kartotus popiežiaus Pranciškaus žodžius sesuo Alessandra Smerilli FMA, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos pareigūnė, ekonomikos disciplinų dėstytoja. Dabar pats metas, pasak jos, paklausti, kaip asmenims ir kaip bendruomenėms: ar sekasi geriau, ar blogiau?
Pasak vienuolės, remiantis COVID-19 komisijos patirtimi, jos atstovaujamoje dikasterijoje sukurta darbo grupė „Katalikai dėl Ukrainos“, kuri užsibrėžė tikslą padėti daugelio kraštų katalikams, trokštantiems suteikti pagalbą ukrainiečiams ir Ukrainai. Kaip ir pandemijos, tai ir ekstremalioje karo situacijoje ypatingai svarbus yra konkretumas. Anot A. Smerilli FMA, perėjimas nuo pandemijos prie taikos klausimų buvo natūralus: domino efektą sukėlusi pandemija išryškino socialinę nelygybę pasaulyje, skaudžiai smogė tokiems svarbiems sektoriams, kaip apsirūpinimas maistu ir darbas. Visa tai padidino konfliktiškumo lygį.
Šias temas pratęsė dar vienas pranešėjas, JT Žemės ūkio ir maisto organizacijos vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero, kalbėjęs nuotoliniu būdu. Nereikia daug aiškinti, kokia yra svarbi pamatinė kiekvieno teisė būti laisvam nuo bado. 2021 metais su maisto trūkumu susidūrė 828 milijonai žmonių: tai 150 milijonų daugiau, nei priešpandeminiais metais. Tikimasi, kad 2030 metais jų skaičius sumažės iki 670 milijonų – o tai tebėra labai tolima tikrovė nuo prieš dešimtmetį užsibrėžto ambicingo vadinamojo nulinio bado tikslo.
Pasaulyje yra pakankamai maisto visiems žmonėms. Kai kuriems jo pritrūko dėl nelygybės ir skurdo, karų ir konfliktų, klimato pokyčių, prasto derliaus, brangių sėklų ir trąšų, negauto finansavimo. COVID-19 pandemijos krizė greitai tapo ir apsirūpinimo maistu krize, nes sutraukė tiekimo grandines, sumažino dirbančiųjų skaičių. Paskui prisidėjo karas Ukrainoje: viena iš jo pasekmių yra pasaulinės energijos rinkos sukrėtimas ir maisto kainų augimas. Kainos išaugo dešimtimis procentų ir ypatingai jaučiamos neturtingiausiuose kraštuose.
Visa tai moko, kad krizės ir iššūkiai yra susiję. Visavertė mityba susijusi su aplinkos, ekonomikos ir socialinių sistemų tvarumu. Mūsų požiūris turi būti visaapimantis, o sprendimai – visapusiški.
„Turime suprasti, kad visi esame reikalingi vieni kitiems, ir, jei nesielgsime broliškai ir solidariai, nesugebėsime išspręsti milžiniškų iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame. Kaip sako popiežius, į centrą reikia iškelti „mes, kartu““, – sakė JT ekonomistas. Jei to išmoksime, ateities krizes spręsime geriau.
Paskutinysis pranešėjas, italų dainininkas, aktorius ir rašytojas Simone’as Cristicchi, šia proga sukūręs dainą „Pasirūpink manimi“, sakė, kad popiežiaus žinioje 2023 metų Taikos dienai nori išskirti tris žodžius. Visų pirma, tai dėmesys, atidumas kitam, kitaip tariant, išsilaisvinimas iš savojo ego kalėjimo, įsisąmoninimas, kad gyvenu pasaulyje su kitais ir turiu prisiimti savo atsakomybės dalį. Antra, nuolankumas. Šis žodis lotynų kalba siejasi su žeme. Taigi, būti nuolankiam – tai būti ariamu lauku, kuriame sudygsta senelių ir vaikų, filosofų ir namų šeimininkių dovanojami grožio ir pažinimo daigai. Be to, nuolankus žmogus žino savo vertę – jam nereikia aplodismentų bet kokia kaina, jis atsparus ir užgaulėms. Trečiasis žodis – rūpestis, kurį galima interpretuoti kaip kiekvieno jaučiamą vienybės ir pilnatvės poreikį, nes esame trapūs ir riboti. Mums reikia draugo ir Dievo globos. O Dievui ir draugui – mūsų rūpesčio. Taikos dienai sukurtos dainos pavadinimas – „Padėk man, pasirūpink manimi“ – yra universalios maldos žodžiai. (RK / Vatican News)
