Bažnyčia ir Sinodas Afrikos kontekste
Konferencijoje dalyvavo Bažnyčios Afrikoje medijų darbuotojai ir žemyno Vyskupų konferencijų generaliniai sekretoriai. Jie apibendrino Sinodo žemyninio etapo išvadas, Bažnyčios Afrikoje iššūkius ir paaiškino, kodėl sinodinės Bažnyčios kaip palapinės įvaizdis Afrikos kontekste sukelia priešiškumų.
Vyskupas L. M. de San Martin prašė atkreipti dėmesį, kad Sinodas yra ne įvykis, o procesas, skatinantis gilų visuotinės Bažnyčios atsinaujinimą ir viltį. Sinodas nekuria naujos Bažnyčios, o ieško krikščionių vienybės Kristuje ir vienybės su tikėjimo seserimis ir broliais. Šis procesas taip pat yra evangelizavimo pastangų varomoji jėga mūsų konkrečios istorijos kontekste, pažymėjo Vyskupų Sinodo pasekretoris.
Anot jo, reikia įsiklausyti į tai, ką kalba Šventoji Dvasia, ir vieniems į kitus, nes tai, kas vyksta šiame sinodiniame procese, yra dvasinio atpažinimo procesas, o ne pastoracinis persitvarkymas ar Bažnyčios perstatymas.
Vyskupas ragino atkreipti dėmesį į Sinodo žemyninio etapo reikalingumą. Bažnyčia pripažįsta kultūrinės įvairovės svarbą. Kultūrinė įvairovė praturtina Bažnyčią. Kaip Dievo Žodis įsikūnijo istorijoje, taip ir sinodinis procesas turi priimti sprendimus, kuriais pripažįstama ir praturtinama tiek Afrikos, tiek visų kitų žemynų įvairovė, sakė konferencijoje vysk. L. M. de San Martin.
61 m. amžiaus vyskupas L. M. de San Martin yra augustinų ordino vienuolis iš Ispanijos, teologijos docentas, augustinų dvasingumo žinovas ir savo ordino generalinis asistentas. Nuo 2021 m. jis yra vienas iš pagrindinių Vyskupų sinodo generalinio sekretoriaus kardinolo Mario Grecho padėjėjų, kartu su tais pačiais metais paskirta pasekretore prancūze vienuole s. Nathalie Becquart.
Vyskupas L. M. de San Martin su kitais konferencijos dalyviais išklausė Afrikos episkopatų delegatų atsakymus į žiniasklaidos atstovų klausimus. Daugelis Afrikos episkopatų sekretorių pasidžiaugė sklandžiai praėjusiomis konsultacijomis, skirtomis įsiklausymui į tikinčiuosius. Anot jų, tikintieji su dideliu susidomėjimu aktyviai dalyvavo parapijų ir vyskupijų sinodiniuose renginiuose.
Jų išsakytas mintis apibendrino Rytinės Afrikos vyskupų konferencijų asociacijos AMECEA generalinis sekretorius Nairobyje (Kenija) kun. Anthony Makunde. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje Afrikos kraštų katalikybė nėra pagrindinė religija. Katalikų tikėjimas žemyne dar turi prasiskinti sugyvenimo ir bendradarbiavimo su kitų religijų atstovais kelius. Jis ir kiti kalbėtojai taip pat atkreipė dėmesį į Afrikos žemyną kamuojantį politinį nestabilumą, pasireiškiantį pilietiniais karais, o kartais karais su kaimyninėmis šalimis. Kai kurie Afrikos kraštai susiduria su religiniu ekstremizmu, kenkiančiu katalikų tikėjimo pratikai. Pašnekovai samprotavo, kad Bažnyčia Afrikoje turi sustiprinti ekumenizmą kaip būdą spręsti religinį ekstremizmą.
Taip pat reikia daugiau dirbti su jaunimu, skatinti jį veiksmingam įsipareigojimui, kol dar nenusivylė gyvenimu ir tikėjimu. Nemažiau svarbūs yra gyvenimo iššūkiai šeimoms: iširusios šeimos, gyvenimas be santuokos sakramento, paauglių nėštumas, poligamija, sunkumai vienišai motinai ar vienišam tėvui vieniems auginant vaikus. Būtina stiprinti šeimą, kalbėjo Vyskupų konferencijų sekretoriai.
Bažnyčia Afrikoje suvokia turinti svarbų palydėjimo vaidmenį žemyno socialinėje ir politinėje sferoje demokratiniam valdymui įtvirtinti. Tai įpareigoja Bažnyčią visuomenėje siekti integralaus vystymosi metodų įgyvendinimo, kurti teisingumą ir taiką.
Sinodo žemyninio etapo darbiniame dokumente visos Bažnyčios paragintos plėsti bendrystės, dalyvavimo ir misijos akiračius pagal biblinį palapinės įvaizdį iš Senojo Testamento pranašo Izaijo knygos: „Išplėsk savo palapinės erdvę“ (žr. Iz 54, 2).
Kokia buvo Bažnyčios Afrikoje reakcija į šį Sinodo generalinio sekretoriato pasiūlytą Bažnyčios kaip palapinės įvaizdį? Nors afrikiečiai katalikai palankiai vertino palapinės įvaizdį ir naratyvą, dauguma afrikiečių išreiškė kitokio įvaizdžio poreikį ir pasisakė už šiuolaikiškesnį Bažnyčios kaip šeimos įvaizdį. Konferencijoje buvo paaiškinta, kad Afrikos žemyne palapinės įvaizdis yra siejamas su pabėgėlių stovyklomis ir laikinuoju prieglobsčiu – vargo ir kančių vietomis. (SAK / Vatican News)
