Petras Šventojoje Žemėje. Istorinio sugrįžimo sukaktis
Paulius VI keliavo į Jordaniją ir Izraelį. Išvykdamas iš Romos jis paaiškino, kad ši kelionė bus maldos ir atgailos piligrimystė, proga giliau ir gyviau dalyvauti Išganymo slėpiniuose. Be to, šv. Paulius VI pridūrė, jog teisingai pažymima, kad jis pirmasis iš apaštalų įpėdinių po dvidešimties amžių pertraukos sugrįžta į ten, iš kur su krikščionybės žinia išvyko pirmasis Romos vyskupas apaštalas šv. Petras.
Anot Pauliaus VI, šioji jo kelionė – tai popiežių „sugrįžimas į krikščionybės lopšį, kuriame evangelinis garstyčios grūdelis suleido pirmąsias šaknis ir išaugo į plačiašakį medį, kurio šešėlis dabar jau dengia visą pasaulį“.
1963 m. per kalėdinį susitikimą su Romos kurijos vadovais Paulius VI informavo apie įvyksiančią kelionę. Jis piligrimystės į Palestiną tikslus susiejo su tuo metu dar tik įpusėjusio Vatikano II Susirinkimo įgyvendinimu ir troškimu „prie šaknų pasisemti tikėjimo tikrumo ir stiprybės, kurių taip reikia Bažnyčiai“.
„Jei Viešpats norės, sugrįšime iš Šventosios Žemės, kad kartu su Bažnyčia Romoje ir visuotine Bažnyčia galėtume tęsti tiek nūdienos uždavinius, t. y. Susirinkimo darbus, tiek amžinuosius, t. y. pasaulio išganymo darbus!“
Po Pauliaus VI istorinės pirmosios sugrįžimo kelionės 1964 m., visi apaštalo Petro įpėdiniai, išskyrus pal. Joną Paulių I, apaštalo Petro įpėdiniai lankėsi Šventojoje Žemėje: 2000 m. – šv. Jonas Paulius II, 2009 m. – Benediktas XVI ir 2014 m. – Pranciškus. (SAK / Vatican News)
