Gavėnios pamokslas Vatikane. Svarbiau, kas vienija, o ne, kas skiria

„Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!” (Jn 16, 33), – sakė Jėzus mokiniams ir pridūrė: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus“. (Jn 14, 18). Jėzus pažada atsiųsti „kitą Globėją“, kuris pasiliks su jo mokiniais per amžius (plg. Jn 14, 16). Šios kelios Evangelijos eilutės, pasak pamokslininko, paaiškina Bažnyčios esmę, kurią mes kartais ne visiškai teisingai suprantame. Reikia išsivaduoti iš požiūrio, kad Kristus įkūrė Bažnyčią, aprūpino ją visomis hierarchinėmis ir sakramentinėmis struktūromis, kad ji galėtų veikti, o paskui, pasitraukęs į savo dangų, ją paliko. Mes klaidingai įsivaizduojame Kristų kaip tą, kuris išstūmė mažą valtelę į jūrą, o pats pasiliko ant kranto. Taip nėra. Jėzus įlipo į valtį ir yra joje. Reikia rimtai priimti jo žodžius: „Esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Kardinolas paminėjo kitą išganymo istorijos momentą, kuris primena per Paskutinę vakarienę mokiniams Jėzaus duotą pažadą. Tai ta akimirka, apie kurią kalba pranašas Agėjas: „Imkitės darbo! Juk aš esu su jumis, – tai Galybių Viešpaties žodis!“ (Ag 2, 4). Šis padrąsinimas nėra abstraktus. Kiek anksčiau pranašas paaiškina, kokio darbo turi imtis Dievo tauta:  „Žmonės sako, kad dar neatėjo metas atstatyti Viešpaties šventyklą. Tuomet Viešpaties žodis atėjo per pranašą: „Argi metas jums patiems gyventi savo pagražinimais apkaltuose namuose, kai šventykla tebėra sugriauta?“ […] Kopkite į kalvas, pargabenkite rąstų ir atstatykite“ (Ag 1, 2–8).

Mes esame ta tauta, kuriai skirtas Dievo žodis, sakė popiežiaus namų pamokslininkas. Kas gi yra tie mūsų „pagražinimais apkalti namai“, kuriuose esame gundomi patogiai gyventi?  Pasak pamokslininko, tai visų pirma mūsų „aš“, mūsų pačių komfortas, mūsų šlovė, mūsų padėtis visuomenėje ar Bažnyčioje. Tai ir mūsų artimiausia bažnytinė aplinka, parapija, vietinė Bažnyčia. Tai ir mūsų konkreti katalikiška konfesija.

Tačiau atsiminkime, kad Jėzus pasakė Petrui: „Ant šitos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“. Jis nepasakė: „Aš pastatysiu savo Bažnyčias“. Tai, ką Jėzus vadina „savo Bažnyčia“, turi apimti visus tikinčiuosius į jį ir visus pakrikštytuosius.

Mes negalime tenkintis tik dabartine krikščionių vienybe, kuri yra labai plati ir ganėtinai miglota, tačiau taip pat negalime nuvertinti vienybės. Turime pripažinti, kad vienybės pagrindas yra tai, kad visi krikščionys šaukiasi to paties Viešpaties Jėzaus Kristaus. Labai teisinga yra jau daug kartų girdėta taisyklė, kad tai, kas mus vienija, yra svarbiau už tai, kas mus skiria, sakė pamokslininkas. (jm / Vatican News)