Naujasis vyskupų dikasterijos prefektas: reikia platesnio žvilgsnio
67 metų Robertas Francisas Prevostas gimė Čikagoje. Jis priklauso augustinų ordinui, du dešimtmečius kaip misionierius tarnavo Peru, o pastaruosius aštuonerius metus vadovavo vienai tos šalies vyskupijai. Prieš tris mėnesius popiežiaus paskirtas vadovauti dikasterijai, atsakingai už kandidatų į vyskupus parinkimą, po Velykų jis pradėjo eiti prefekto pareigas, šiame poste pakeisdamas kanadietį kardinolą Marcą Ouellet.
Kiekvienas vyskupas turi visų pirma atsiminti, kad jis yra Katalikų Bažnyčios vyskupas, kad jo tarnystė privalo turėti katalikišką, tai yra visuotinį, matmenį, nes kartais matome, kad per daug susitelkiama į vietinius dalykus, sakė naujasis Vyskupų dikasterijos prefektas Vatikano radijui duotame interviu. Vyskupas privalo plačiau matyti Bažnyčios ir pasaulio tikrovę ir gyventi Bažnyčios visuotinumu. Labai svarbus vyskupo bruožas turi būti gebėjimas išklausyti. Jis turi būti ganytojas, gebantis būti arti bendruomenės narių, pradedant kunigais, kuriems vyskupas yra tėvas ir brolis. Tačiau artimas jis turi būti visiems, nė vieno neišskiriant.
Naujojo kandidatus į vyskupus parenkančios dikasterijos prefekto buvo paklausta apie galimus procedūrų pasikeitimus įsigaliojus apaštališkajai konstitucijai „Praedicate Evangelium“, kurioje kalbama apie didesnį Dievo tautos įtraukimą į vyskupų skyrimo procesą. Arkivyskupas R. F. Prevostas atsakė, kad šis klausimas buvo svarstomas dikasterijoje. Jau ir anksčiau skyrimo procedūrose buvo atsiklausiama ne tik vyskupų ar kunigų, bet ir pasauliečių nuomonės. Tai labai svarbu, nes vyskupas yra pašauktas tarnauti konkrečiai vietinei Bažnyčiai. Jei kandidato niekas nepažįsta, tuomet sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų tapti bendruomenės, vietinės Bažnyčios ganytoju. Todėl svarbu, kad procesas būtų šiek tiek atviresnis, kad būtų galima išklausyti įvairius bendruomenės narius. Tai nereiškia, kad pati vietinė Bažnyčia turi išsirinkti savo ganytoją, tarsi pašaukimas būti vyskupu būtų demokratinio proceso rezultatas. Tačiau tikrai reikia platesnio požiūrio.
Naujos kovos su seksualiniu išnaudojimu bažnytinėje aplinkoje normos padidino vyskupų atsakomybę. Vyskupai privalo nedelsiant reaguoti, o už delsimą ar neveikimą – atsakyti. Kalbėdamas šia specifine tema Vyskupų dikasterijos vadovas sakė, kad šioje srityje kai kuriuose kraštuose jau kuris laikas yra įdiegti nauji standartai. Tačiau kitur vis dar reikia daug ko išmokti. Visų pirma reikia daugiau dėmesio nusikaltimų aukoms. Vyskupo atsakomybė yra didelė. Vis dar turime dėti daug pastangų spręsdami šią tiek daug skausmo Bažnyčioje sukėlusią situaciją. Vyskupų dikasterijos misijos dalis ir yra padėti tiems vyskupams, kurie negavo reikiamo pasirengimo spręsti šią problemą. Skubiai reikia daryti, kad visi vyskupai taptų atsakingesni ir jautresni šiuo klausimu. Arkivyskupas R. F. Prevostas sakė suprantąs, kad yra skirtumų, kuriuos lemia vietos kultūra. Kai kuriose šalyse vengiama kalbėti šia tema. Kai kuriais atvejais patys nukentėjusieji ar jų šeimos nenori kalbėti apie patirtą prievartą. Tačiau jokiu atveju tylėjimas nėra išeitis. Tyla nėra sprendimas. Turime būti skaidrūs ir sąžiningi, lydėti aukas ir joms padėti, nes kitaip žaizdos niekada neužgis. Mums visiems tenka didelė atsakomybė.
Galiausiai kalbėdama apie šiuo metu Bažnyčioje vykstantį Sinodo procesą naujasis Vyskupų dikasterijos prefektas sakė, kad šiame popiežiaus Pranciškaus skatinamame atsinaujinimo procese glūdi daug galimybių. Ne paslaptis, kad yra vyskupų, kurie atvirai reiškia baimę, sako, kad nesupranta, kur Bažnyčia eina. Galbūt jiems labiau patinka praeityje jau išbandytų sprendimų saugumas. Tačiau tikime, kad Šventoji Dvasia veda Bažnyčią. Arkivyskupas sakė esąs įsitikinęs, kad šiuo metu Šventoji Dvasia yra ypatingai artima Bažnyčiai ir skatina ją siekti atsinaujinimo. (jm / Vatican News)
