Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos vadovas apie Ukrainą ir Kiniją
Arkivyskupas patikino, kad Šventasis Sostas supranta Ukrainos žmonių kančias ir jų vadovų poziciją. Tačiau kartu jis yra įsitikinęs, kad šis karas baigsis prie derybų stalo, todėl ir siekia, kad derybos prasidėtų kuo greičiau. P. Gallagheris taip pat užsiminė apie specialią taikos misiją, kurią Pranciškus jau prieš porą savaičių patikėjo kardinolui Matteo Zuppi, kuris nėra Vatikano diplomatas. Tai dar vienas popiežiaus mėginimas išjudinti procesą, kuris vestų į teisingą taiką.
Italų dienraščio paskelbtame pokalbyje užsiminta ir apie Vatikano laikyseną žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje atžvilgiu. Arkivyskupas paaiškino, kad Šventojo Sosto ryšiai su Kinijos valdžios institucijomis yra labai riboti. Daugiausia rūpinamasi su Kinija pasirašytos sutarties dėl vyskupų skyrimo įgyvendinimu. Taip pat stengiamasi skatinti laipsnišką Kinijos katalikų bendruomenių ir valdžios santykių normalizavimą ir sudaryti sąlygas Kinijos katalikams prisidėti prie visuomenės gerovės. Kinijos katalikai gali būti ir geri piliečiai, ir geri katalikai. Tačiau Šventojo Sosto įtaka sprendžiant kitus žmogaus teisių klausimus yra labai ribota. „Jei turėtume galimybę, nedvejodami išsakytume savo susirūpinimą“, – pridūrė arkivyskupas P. Gallagheris.
Dar viena interviu tema buvo antisemitizmo plitimas pasaulyje. Šventojo Sosto diplomatijos vadovas pabrėžė, kad tiek Bažnyčios, tiek pastarųjų dešimtmečių popiežių požiūris yra aiškus ir nekintantis. Kalbėdamas apie būtinybę siekti, kad visuomenė geriau suvoktų judaizmo vaidmenį formuojant civilizaciją ir ypač demokratiją, arkivyskupas priminė, kad palyginti neseniai buvo siekiama Europos lygmeniu oficialaus Europos judėjiškų-krikščioniškų šaknų pripažinimo, tačiau šis siūlymas buvo atmestas. Reikia tikėtis, kad ateityje bus sugrįžta prie šio klausimo, nes jis patvirtina esminę tiesą apie Europą, kuri, savo ruožtu, turėjo labai didelę įtaką ir kitų žemynų kultūrinei ir politinei raidai. (jm / Vatican News)
