Kardinolas P. Parolinas baigė vizitą Armėnijoje
Šiuo metu vyrauja trapios paliaubos, tačiau yra baiminamasi trečio karo. Šiame konflikte armėnai jaučiasi atsidūrę nepalankioje padėtyje: Azerbaidžano populiacija yra tris kartus didesnė už Armėnijos, ji yra remiama galingos karinės jėgos – Turkijos, o dėl saugumo garanto – Rusijos – Armėnijos vyriausybė neseniai išreiškė viešą nusivylimą. Armėnijos vyriausybė neseniai išreiškė viešą nusivylimą. Azerbaidžanas yra kylanti ekonomika, taip pat ir dėl artimiausiu laiku dvigubinamo dujų eksporto į Europos Sąjungą, kompensuosiančio Rusijos dujų atsisakymą, o Armėnija negali atsikvėpti nuo nuolatinės krizės. Konfliktas turi stiprų kultūrinį ir religinį atspalvį. Dauguma azerbaidžaniečių yra musulmonai, o armėnai – viena iš seniausių krikščioniškų tautų. Abi pusės kaltina viena kitą jų istorinio paveldo naikinimu ginčytinose teritorijose.
Kaip praneša Apaštalinė nunciatūra Armėnijoje ir nuncijus Armėnijoje bei Gruzijoje arkivyskupas Jose Bettencourt, Popiežiaus valstybės sekretorius, atvyko į Jerevaną liepos 11 dieną, o liepos 12 dieną pradėjo oficialius vizitus.
Visų pirma kardinolas aplankė Armėnų genocido memorialinį kompleksą ir padėjo gėlių vainiką. Šiame kontekste reikia priminti, kad Šventasis Sostas ir popiežius Pranciškus ne kartą XX amžiaus pradžios įvykius tuometinėje Osmanų imperijoje yra apibrėžę genocido terminu, nepaisant didelio Turkijos pasipriešinimo. Per pastaruosius kelerius metus įvairių valstybių parlamentai paskelbė rezoliucijas, kuriomis oficialiai pripažino armėnų genocidą.
Po apsilankymo Memoriale vyko oficialūs Popiežiaus valstybės sekretoriaus valstybiniai susitikimai su Armėnijos prezidentu Vahagnu Khachaturyanu ir ministru pirmininku Nikola Pashinyanu. Armėnų žiniasklaida nurodo, kad viena iš pagrindinių temų buvo situacija Kalnų Karabache, į kurį dėl neoficialaus blokavimo sunku pristatyti būtiniausių vaistų ir kitų daiktų, teikti svarbiausias paslaugas populiacijai. Kardinolas P. Parolinas jau Azerbaidžano žiniasklaidai buvo pabrėžęs, kad etninių mažumų apsauga yra žmogaus teisių dalis, civilizuotumo ženklas ir taikos sąlyga.
Kardinolas Pietro Parolinas, artimiausias popiežiaus bendradarbis, vizito Armėnijoje metu susitiko su Armėnų Apaštalinės Bažnyčios katolikosu Karekinu II ir su armėnų apeigų Katalikų Bažnyčios bendruomene. Šiame kontekste verta prisiminti, kad 2015 metų balandžio 12 dieną popiežius Pranciškus paskelbė armėnų mistiką šv. Grigalių Narekietį, mirusį 1003 metais, itin brangų visiems armėnų krikščionims, Bažnyčios mokytoju: pavyzdžiu kiekvienam katalikui savo gyvenimu ir savo raštais.
Su armėnų katalikų bendruomene kardinolas P. Parolinas susitiko Giumri mieste esančioje Šventųjų Kankinių katedroje. Čia jis aukojo Mišias. Tarp Mišių dalyvių buvo šeimos, kurios visaip nukentėjo per 2020 metų karą Kalnų Karabache. Kai kurių artimieji, tarnavę kariuomenėje, pateko į nelaisvę ir iki šiol nėra sugrąžinti. Kardinolas pažadėjo jų prašymą perduoti popiežiui.
Reikia pridurti, kad popiežius 2016 metais pats aplankė abu kraštus. 2016 metų birželio mėnesį Šventasis Tėvas tris dienas praleido Armėnijoje, o tų pačių metų rudenį, rugsėjo 30–spalio 2 dienomis apsilankė Gruzijoje ir Azerbaidžane. (RK / Vatican News)
