Kardinolas P. Parolinas baigė vizitą Azerbaidžane
Galima priminti, kad 2022 metais sukako trisdešimt metų nuo Šventojo Sosto ir Azerbaidžano diplomatinių santykių užmezgimo. 2021 metais Azerbaidžanas atidarė ambasadą prie Šventojo Sosto su nuolat reziduojančiu ambasadoriumi. Be to, užsimezgė aukšto lygio bendradarbiavimas istoriniais ir kultūriniais klausimais su Heydaro Aliyevo fondu, kuris finansavo krikščioniškojo paveldo restauravimo darbus: be kitų, galima paminėti Šv. Sebastijono katakombų freskų restauravimą.
Azerbaidžano žiniasklaidai kardinolas P. Parolinas sakė, kad vertina Azerbaidžano tarpkultūrines ir tarpreligines iniciatyvas, vykdomas pačiame krašte ir už jo ribų. Beje, savo vizito metu kardinolas buvo pakviestas į 6-ąjį Pasaulinį tarpkultūrinio dialogo forumą, kuris įvyks 2024 metais Baku ir yra remiamas JTO bei ES agentūrų.
Kardinolas P. Parolinas pabrėžė, kad Vatikanas neturi sekuliarioms valstybėms įprastų interesų, labiau orientuojasi į vertybes, taiką ir taikų sugyvenimą. Popiežius yra pasiryžęs prisidėti prie taikos įvairiuose kontekstuose. Pasak Popiežiaus valstybės sekretoriaus, užsiminusio apie situaciją Kalnų Karabache, kuriame gyvena armėnų mažuma, taikos reikia ir Azerbaidžanui. Šventojo Sosto būdas prisidėti prie taikos ir saugumo visų pirma yra humanitarinio pobūdžio. O pagarba krašto mažumoms ir jų teisėms yra žmogaus teisių dalis, civilizuotumo ženklas ir geriausias būdas užtikrinti taiką. Kardinolas P. Parolinas paminėjo susitikimą su Azerbaidžano kultūros ministru ir tolimesnio bendradarbiavimo planus.
Liepos 9-ąją, sekmadienį, kardinolas P. Parolinas aukojo Mišias Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje Azerbaidžano sostinėje Baku.
Galima priminti, kad dabartinės Azerbaidžano katalikų bendruomenės ištakos siekia XIX amžių, kai į Baku ir kitus krašto miestus atvyko keli tūkstančiai šeimų iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos. Kai kurie žmonės atvyko darbo reikalais, bet visi kiti buvo XIX amžiaus sukilimų dalyviai, kuriuos carinės Rusijos valdžia perkėlė į Kaukazą. Jų poreikiams buvo pastatytos pirmosios koplyčios ir bažnyčios, įskaitant Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Tačiau carą pakeitus bolševikams ir prasidėjus stalinistinėms represijoms, Azerbaidžano katalikų bendruomenė buvo visiškai užgniaužta, Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia susprogdinta, jos klebonas kun. Steponas Damiurovas po kelerių metų pogrindžio veiklos sušaudytas, kiti maldos namai nacionalizuoti.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, 1992 metais, keletas tikinčiųjų katalikų iš Baku parašė į Vatikaną, prašydami atsiųsti kunigą, kuris aukotų jiems Mišias: tai buvo katalikų bendruomenės atgimimo pradžia. Per ateinančius kelerius metus Azerbaidžaną lankė Tbilisio apaštalinės nunciatūros darbuotojai, keli kunigai: pirmosios pamaldos, beje, vyko privačiame bute. 1999 metais katalikų bendruomenė buvo oficialiai užregistruota, o 2000 metais jos sielovada patikėta saleziečiams, kurie įsteigė mokyklą, parapijos namus, 2006 metais konsekravo naują bažnyčią, taip pat dedikuotą Marijos Nekaltajam Prasidėjimui.
Būtent salezietis iš Slovakijos Vladimiras Fekete 2009 metais buvo paskirtas Azerbaidžano katalikų misijos sui iuris vadovu, o 2011 metais ją pakėlus į apaštališkosios prefektūros rangą – Azerbaidžano apaštališkuoju prefektu. 2017 metais jis tapo pirmuoju šių laikų Azerbaidžano vyskupu.
Po Mišių Baku Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje kardinolas P. Parolinas, lydimas vyskupo V. Fekete, aplankė greta esantį saleziečių centrą, susitiko su misionieriais ir parapijos nariais, bažnyčios kieme atidengė Šv. Jono Pauliaus II, kuris Baku lankėsi 2002 metais, statulą. Tos pačios dienos popietę kardinolas aplankė Motinos Teresės seserų, kurios Baku gyvena nuo 2006 metų, bendruomenę ir jų administruojamą prieglaudą vargšams. Vakare svečias iš Vatikano susitiko su Kaukazo musulmonų vadovu Alahshukuru Pashazade ir kitų religinių bendruomenių atstovais. Kaip minėta, liepos 11 dieną kardinolas P. Parolinas baigė vizitą Azerbaidžane ir išvyko į Armėniją, kurioje lankysis iki liepos 13 dienos. (RK / Vatican News)
