Kardinolas M. Zuppi apie karo ir taikos iššūkius Ukrainoje
Kardinolas M. Zuppi, Bolonijos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, liepos 2 d. dalyvavo popiežiaus kelionės į Lampedūzą dešimtųjų metinių minėjime, kurį Bolonijoje surengė Italijos episkoptato Migrantų Fondas kartu su Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumu (SECAM).
Kardinolas minėjimo metu bendraudamas su vietinės spaudos atstovais pareiškė, kad jam didžiausią rūpestį kelia Ukrainos žmonių humanitarinė situacija. Jis patikino, kad ateinančiomis dienomis su popiežiumi aptars tai, ką pamatė ir išgirdo misijos Maskvoje metu. Kardinolas patikino, kad didžiausią dėmesį skiria humanitariniam klausimui Ukrainoje, o vaikų apsauga yra vienas iš prioritetų.
Popiežiaus vizitas Lampedūzoje prieš dešimt metų buvo pirmoji jo kelionė iš Romos po išrinkimo į Romos vyskupo sostą. Metinių minėjime Bolonijoje dalyvavo kardinolas Fridolinas Ambongu Besungu, Kongo DR sostinės Kinšasos arkivyskupas ir Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininkas, Afrikos ambasadoriai prie Šventojo Sosto ir Italijos institucijų, pilietinės visuomenės ir karinių pajėgų atstovai.
Po minėjimo, kuriame pranešimus skaitė Italijos migrantų pastoracijos lyderiai, kardinolas M. Zuppi išvyko į Pontenzos vyskupiją pietinėje Italijoje, kur dalyvavo dienraščio Avvenire susitikime „Karas Europoje ir ėjimas teisingos taikos link“.
M. Zuppi taikdarystės misija birželio 28–29 d. Maskvoje, įvykusi po tolygios misijos birželio 5–6 dienomis Kyjive, sužadino Maskvos katalikų bendruomenės viltį, pareiškė Vatikano radijui italas misionierius Giampiero Caruso, daugiau kaip 25 metus tarnaujantis katalikų bendruomenei Rusijos Federacijoje.
Anot kunigo, M. Zuppi vizitas Maskvoje buvo istorinis. Dvasininkas pripažino, kad reikia atsižvelgti į visus esamus politinius ir istorinius veiksnius, tačiau vienas jų pranoksta visus kitus ir net prieštarauja įprastai logikai: tai tikrumas, kad Prisikėlęs Kristus yra istorijos valdovas. G. Caruso patikino, kad jis, kaip ir Rusijos katalikai, gyvena viltimi, kad popiežiaus taikdariška misija atneš vaisių, kurių negalime numatyti.
Tai, kad Kristus prisikėlė, reiškia ne tik tai, kad jis vėl gyvas, beg ir kad tikrai pakeitė istorijos vyksmą. Nors tebėra kančia ir skausmas, paskutinis žodis priklauso Kristaus pergalei, jo prisikėlimui. Todėl kiekviena tikinčioji ir kiekvienas tikintysis turi savęs klausti, ką gali asmeniškai padaryti, kad būtų taika, kaip priartintų taiką, kurios reikia visam pasauliui, o kai kuriose vietose labai skubiai, pasakė Rusijoje tarnaujantis dvasininkas. (SAK / Vatican News)
