Kard. P. Parolinas: negalime nesižavėti Mongolijos katalikais
Popiežius keliauja į Mongoliją susitikti su tikinčiųjų bendruomene, kuri, nors labai maža, tačiau yra jaunatviškai gyva, žavi savo nepaprasta istorija ir savita sudėtimi, sakė kardinolas, pridurdamas, kad svarbus bus ir šios kelionės tarpreliginis aspektas, nes šalis turi seną budizmo tradiciją.
Mongolijos katalikai laukia popiežiaus, kad jis sutvirtintų jų tikėjimą, padrąsintų krikščioniškojo gyvenimo kelionėje. Popiežiaus laukia ir šalyje tarnaujantys misionieriai, norintys, kad jis pamatytų iki šiol jų vykdyto pašaukimo rezultatus, jų atlikto tikėjimo įkultūrinimo darbo vaisius. „Kai mąstome apie šios Bažnyčios istoriją, negalime nesižavėti, – kalbėjo kardinolas. – Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, po taikių demokratinių permainų šalyje, katalikų bendruomenės istorija prasidėjo praktiškai nuo nulio. Atvyko pirmieji misionieriai, mokėsi kalbos, pradėjo švęsti Eucharistiją namuose, suprasdami, kad kelias pirmyn turi būti meilės kelias. Ir vietiniai gyventojai priėmė juos kaip savus. Jau po kelių dešimtmečių atsirado katalikų bendruomenė tiesiogine šio žodžio prasme, visuotinės Bažnyčios bendruomenė, kurią sudaro ne tik vietiniai nariai, bet ir tikintieji iš įvairių šalių, kurie nuolankiai, su tvirtu priklausymo šiai bendruomenei jausmu nori būti maža brolybės sėkla.“
Popiežiaus vizito Mongolijoje programoje – ir ekumeninis bei tarpreliginis susitikimas rugsėjo 3 d. Kardinolas priminė, kad popiežius Pranciškus ne kartą yra pabrėžęs, jog tarpreliginis ir ekumeninis dialogas Katalikų Bažnyčiai yra ne tik laiko aplinkybių padiktuoti praktiniai pasirinkimai, bet kelias, kuriuo, po Vatikano II Susirinkimo, ji eina iš gilaus įsitikinimo. Susitikimai su kitų religijų atstovais visada padeda kurti taiką ir brolybę. Žinome, kaip labai šios pastangos reikalingos šiandien.
Popiežius Pranciškus dažnai pabrėžia, kaip svarbu siekti darnos. Jis ją supranta kaip visuotinį visapusišką žmogiškąjį, socialinį ir dvasinį augimą, kuris ne suvienodina, bet integruoja skirtumus, atsižvelgia į pasikeitimus, kuriame sugyvena skirtumai ir netgi priešingybės, netapdamos susidūrimu ir priešprieša. Tai svarbu Mongolijos visuomenei, kuri išgyvena sudėtingą istorinį laikotarpį, kai žmonėse gerai įsišaknijusi tradicija turi būti derinama su modernumu, derinama taip, kad nebūtų parastas ryšys su savo šaknimis, bet kartu būtų skatinamas ir vystymasis.
Galiausiai kardinolas atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – taikos skatinimo pasaulyje būtinumą. „Man atrodo, – sakė popiežiaus valstybės sekretorius, – kad pats popiežiaus buvimas Mongolijoje bus kvietimas į taiką. Taip bus jau vien dėl šios šalies geografinės padėties didžiajame Azijos kontekste. Šis vizitas savyje talpina kvietimą gerbti kiekvieną šalį, nesvarbu, ar ji maža, ar didelė, laikytis tarptautinės teisės, atsisakyti jėgos principo sprendžiant ginčus, kurti bendradarbiavimo, solidarumo ir brolybės santykius tarp kaimynų ir su visomis pasaulio šalimis.“ (jm / Vatican News)
