Kard. J.-C. Hollerichas: „Ar esame pasirengę bendrystei?”
Pasak kardinolo J.-C. Hollericho įvadinio žodžio, atėjo laikas gilintis į atskiras sinodo darbinio dokumento Instrumentum laboris dalis. Pagrindinė pirmadienio tema – „Spinduliuojanti bendrystė“, pagrindinis klausimas – kaip vis labiau tapti vienybės su Dievu ir žmonių giminės vienybės ženklu ir priemone? Svarbu, priminė pagrindinis pranešėjas, išlaikyti pirmųjų sinodo dienų perspektyvą: klausantis vienas kito klausytis Šventosios Dvasios, megzti ryšius, nuo „aš“ eiti link „mes“. Trumpai tariant, suprasti, kas yra sinodiškumas ir elgtis sinodiškai.
Kaip spinduliuoti bendryste, kaip tapti vienybės ženklu ir įrankiu? Kiekvienos bendrystės pagrindas yra Trejybė ir tikinčiojo ryšys su jos Asmenimis. Trejybinis ir vienas Dievas yra meilė, kuri apglėbia viską ir viską gelbsti. Dievo tauta gyvena pagal šią išganingą dinamiką, kuri taip pat yra žmonių vienybės pagrindas.
Vienybės iššūkis nėra lengvas, nes reikalauja atvirumo ir neapsiribojimo savo klubu. Kardinolas prisiminė vienos afrikiečių šeimos liudijimą. Atvykusi į vieną Europos šalį, ieškojo parapijos, kurioje galėtų praktikuoti savo tikėjimą. Rado parapiją, kurioje buvo einama į Mišias, bet nesuteikiama jokio gilesnio bendrystės jausmo. Dar daugiau, jautėsi tarsi į ją būtų žiūrima iš aukšto dėl skirtingų religinių tradicijų. Bet vėliau sutiko vieną metodistų bendruomenę, kuri juos priėmė ne kaip šalpos gavėjus, bet kaip lygiaverčius pakeleivius, vienas kitam linkinčius gero. Tėvo siųstas Jėzus per Šventąją Dvasią į bendrystę kviečia visus. Bet ar esame tam pasirengę? Ar sugebėsime priimti tuos, kurie mus erzina ar, rodos, net kelia grėsmę mūsų tapatybei? Ar sugebėsime tai padaryti ne kaip išimtį, o kaip kasdienę nuostatą? Ar sugebėsime dirbti su kitų konfesijų broliais ir seserimis? Svarbu, pakartojo kardinolas J.-C. Hollerichas, remtis konkrečia patirtimi, konkrečiais kontekstais. (RK / Vatican News)
