Dubajaus konferencijoje popiežių pavaduoja valstybės sekretorius
Šeštadienį kardinolas perskaitys kalbą, kurią turėjo pasakyti popiežius; sekmadienį, kartu su Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektu kardinolu Migueliu Angeliu Ayuso Guixotu, dalyvaus „Tikėjimo paviljono“ atidaryme.
Prieš išvykdamas į Dubajų kardinolas Pietro Parolinas davė interviu Vatikano radijui, portalui Vatican News ir dienraščiui L’Osservatore Romano. Kardinolas visų pirma priminė nuo pat pontifikato pradžios Pranciškaus skiriamą dėmesį rūpinimuisi mūsų visų bendrais namais. Reikia drąsių ir ryžtingų sprendimų tiek valstybių, tiek tarptautinės politikos mastu, kad žmogui negrėstų šališki, trumparegiški ar grobuoniški interesai. Konferencijos COP28 dalyviai raginami duoti aiškų politinės bendruomenės atsaką ryžtingai sprendžiant klimato krizę. Tikimasi, sakė kardinolas, kad Dubajaus konferencija taps lūžio tašku. Popiežius ir Šventasis Sostas dažnai kartoja, kad ekonominės ir techninės priemonės kovai su klimato krize yra būtinos, tačiau jų nepakanka; reikia, kad jas lydėtų švietimo ir ugdymo procesas, darantis poveikį gyvenimo būdo ir gamybos bei vartojimo modeliams. Reikia atnaujinti integralaus žmogaus vystymosi ir tvarumo modelį, kuris būti grindžiamas rūpinimusi, brolybe, žmonių bendradarbiavimu ir suvokimo, kad žmogų ir aplinką sieja glaudūs ryšiai, stiprinimu.
COP28 konferencija Dubajuje vyksta tokiu metu, kai netoliese tame pačiame regione tęsiasi Izraelio ir Hamas konfliktas, dėl to pokalbyje su kardinolu Pietro Parolinu pereita prie Palestinos ir Izraelio taikos proceso temos. „Teroristinis išpuolis, kurį spalio 7 d. prieš Izraelio gyventojus įvykdė Hamas ir kitos palestiniečių organizacijos, sukėlė rimtą ir gilią žaizdą izraeliečiams ir mums visiems, – sakė kardinolas. – Dabar Izraelio ir Palestinos taikos procesas, kuris ir taip buvo sulėtėjęs ir beveik sustojęs, tapo dar sudėtingesnis.“
Pasak kardinolo, tai galbūt ir buvo teroristų tikslas. Jie visada deklaravo, kad Hamas nenori taikos su Izraeliu, bet siekia jo sunaikinimo. Tačiau tai neatitinka Palestinos savivaldos, ypač prezidento Mahmoudo Abbaso, valios. Jis nori užmegzti dialogą su Izraeliu, kad būtų įgyvendintas dviejų valstybių sprendimas, kurį, kartu su specialaus statuso šventajam Jeruzalės miestui siūlymu, nuo seno remia Šventasis Sostas. Kardinolas priminė, kad Vatikano soduose auga alyvmedis, kurį 2014 m. kartu su popiežiumi Pranciškumi ir patriarchu Baltramiejumi pasodino Izraelio prezidentas Shimonas Peresas ir Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas. „Mes ir toliau laistome jį vilties vandeniu, kuris teka iš maldos, taip pat iš diplomatinio darbo“, – sakė kardinolas.
Interviu kalbėta ir apie pastarųjų dienų trumpas paliaubas tarp Izraelio ir Hamas, kurios leido išlaisvinti dalį įkaitų. „Meldžiuosi ir užjaučiu kitas šeimas, kurios vis dar negali apkabinti savo artimųjų, vis dar pagrobtų Gazoje. Tikimės, kad jie visi netrukus bus paleisti“, – sakė Pietro Parolinas. Jis taip pat paminėjo sunkią humanitarinę padėtį Gazos ruože, kuri kelia didelį Šventojo Sosto susirūpinimą. „Būtina, kad kovos liautųsi ir būtų rasta kitų būdų, kaip nuginkluoti Hamas ir kitas palestiniečių organizacijas, kad jos nebekeltų teroristinės grėsmės ne tik izraeliečiams, bet ir patiems palestiniečiams.“ Kardinolas taip pat pasmerkė su Gazos konfliktu susijusią antisemitizmo apraiškų bangą kitose šalyse. Antisemitizmas yra ir krikščionybės neigimas. „Antisemitizmas – tai mūsų pačių kilmės neigimas, absoliutus prieštaravimas. Krikščionis negali būti antisemitas. Mūsų šaknys yra bendros.“
Galiausiai užsiminta apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. „Šventojo Sosto įsipareigojimas nemažėja; toliau skiriamas dėmesys humanitariniams klausimams. Tikimės, kad šios pastangos atvers kelią dialogui ir kitais klausimais“, – sakė kardinolas P. Parolinas. (jm / Vatican News)
